Suzanos istorija yra viena iš Danieliaus knygos deuterokanonių dalių, randama 13 skyriuje Vulgatoje ir Septuagintoje (graikiškoje Biblijos versijoje). Tai pasakojimas apie dorą ir gražią moterį, Suzanną, kurią du seniūnai neteisingai apkaltina svetimavimu, kai ji atsisako nusidėti su jais. Ji yra pasmerkta myriop, tačiau jaunas pranašas Danielius išgelbsti ją, išaiškindamas tikrąją tiesą per išmintingą apklausą.
Istorija išryškina dorovės pergalę prieš neteisybę, Dievo teisingumą ir Danieliaus, kaip Dievo siųsto teisėjo, vaidmenį. Ji taip pat yra ankstyvas neteisingo kaltinimo ir teisingumo ieškojimo pavyzdys Biblijoje.
Pilnas tekstas (Danieliaus 13, Vulgata – lietuviškai)
1. Babilone gyveno vyras, vardu Joakimas.
2. Jis buvo vedęs moterį, vardu Suzana, Hilkijo dukterį, labai gražią ir dievobaimingą.
3. Jos tėvai buvo teisieji ir išmokė savo dukterį laikytis Viešpaties Įstatymo.
4. Joakimas buvo labai turtingas ir turėjo sodą šalia savo namų. Žydai dažnai rinkdavosi pas jį, nes jis buvo gerbiamas tarp tautos.
5. Tais metais buvo paskirti du seniūnai kaip teisėjai, apie kuriuos Viešpats sakė: „Iš Babilono išėjo nedorybė, vyresniųjų ir teisėjų rankomis, kurie turėjo būti tautos vedliai.“
6. Jie dažnai lankydavosi Joakimo namuose, ir visi, turintys teisinių bylų, ateidavo pas juos.
7. Kartą po pietų, kai žmonės išsiskirstė, Suzana vaikštinėjo savo vyro sode.
8. Abu seniūnai, kurie slapta į ją žiūrėjo kasdien, ėmė ją geisti.
9. Jie abu prarado protą dėl jos ir nenukreipė savo širdžių į Viešpatį.
10. Jie nesikalbėjo apie savo aistrą vienas su kitu,
11. bet laukė patogaus momento, kada galėtų ją sugauti vienumoje.
12. Vieną dieną, kai ji atėjo kaip visada su dviem tarnaitėmis ir norėjo išsimaudyti sode, nes buvo labai karšta,
13. ten nebuvo nieko, išskyrus pasislėpusius seniūnus.
14. Ji pasakė tarnaitėms: „Atneškite man aliejų ir kvepalus, ir užrakinkite sodo duris, kad galėčiau nusimaudyti.“
15. Kai tik tarnaitės išėjo, seniūnai išlindo iš slėptuvės,
16. pribėgo prie jos ir tarė: „Dabar mes su tavimi!
17. Jei nepaklusi mums ir nesutiksi būti su mumis, paliudysime prieš tave, kad čia su tavimi buvo jaunuolis, ir dėl to išsiuntei tarnaites.“
18. Suzana sušuko ir tarė: „Aš esu įsprausta į spąstus! Jei pasiduosiu, tai bus nuodėmė prieš Viešpatį; jei atsisakysiu, būsiu neteisingai apkaltinta.“
19. Ji nusprendė verčiau pasitikėti Viešpačiu ir sušuko garsiai.
20. Seniūnai taip pat šaukė,
21. ir vienas nubėgo atidaryti sodo durų.
22. Kai tarnaitės išgirdo šauksmus, jos sugrįžo ir pamatė, kad šeimininkė yra pažeminta.
23. Seniūnai pasakė: „Jaunuolis pabėgo, bet mes pagavome ją darant gėdingą dalyką.“
24. Kitą dieną, kai žmonės susirinko pas Joakimą,
25. atvyko ir seniūnai, pilni piktų minčių, norėdami įvykdyti savo planą.
26. Jie liepė atvesti Suzanną.
27. Kai ji atėjo su savo tėvais ir vaikais,
28. seniūnai pasakė: „Suzana, sėskis tarp mūsų ir išgirsk mūsų kaltinimus.“
29. Jie liudijo: „Mes matėme, kaip ji su jaunuoliu buvo sode, ir jis pabėgo, bet ją mes sugavome.“
30. Liaudis patikėjo jais, nes jie buvo tautos teisėjai.
31. Suzana sušuko: „Amžinasis Dieve, tu žinai tiesą! Aš nekalta dėl nieko, ką šie žmonės man prikiša!“
32. Kai ji buvo pasmerkta myriop,
33. Dievas įkvėpė Danielių, jauną vyrą, kuris garsiai sušuko: „Aš esu nekaltas dėl šio kraujo!“
34. Visa minia atsisuko į jį ir tarė: „Ką tu sakai?“
35. Danielius atsistojo ir tarė: „Argi jūs būsite tokie kvaili ir pasmerksite Izraelio dukrą, jos neišklausę?“
36. Jie tarė: „Sakyk, ką turi pasakyti.“
37. Danielius atsiskyrė nuo minios ir liepė atskirti abu seniūnus.
38. Tada jis apklausė pirmąjį: „Po kokiu medžiu matei ją su jaunuoliu?“
39. Jis atsakė: „Po mastikmedžiu.“
40. Danielius atsakė: „Tu meluoji! Dievas tave nubaus!“
41. Po to jis apklausė antrąjį: „Po kokiu medžiu matei ją su jaunuoliu?“
42. Tas atsakė: „Po ąžuolu.“
43. Tada Danielius sušuko: „Jūs abu melavote! Dievas jau paskelbė jums nuosprendį!“
44. Liaudis sušuko ir išvedė seniūnus myriop,
45. o Suzana buvo išteisinta, nes ji pasitikėjo Viešpačiu.
46. Nuo tos dienos Danielius tapo gerbiamas tarp žmonių, nes Dievas jam suteikė išmintį ir supratimą.