Kunigas Juozas Šarkevičius Suosto dvare 1720 m. pastatė medinę bažnyčią, įrengė 3 altorius ir 8 registrų vargonus. Po J. Šarkevičiaus mirties koplyčioje pamaldas retkarčiais laikydavo Pabiržės kunigas. Dvaro savininkas Koscialkovskis paskyrė bažnyčiai 20 dešimtinių žemės. Apie 1828 m. Suoste apsigyveno kunigas Vincentas Tilvidavičius. Jis padidino koplyčią. Į pristatytą bokštą įkelti 2 varpai (1915 m. išvežti į Rusiją).
1831 m. suimtas ir ištremtas kunigas V. Tilvidavičius. Apie 1860 m. atvyko nuolatinis kunigas Mykolas Januškevičius. Jis pastatė ūkinius trobesius, apie 1862 m. koplyčiai išrūpino filinės bažnyčios teises. Nuo tų metų pradėtos rašyti metrikų knygos. Klebonų Stepono Macejausko ir Jeronimo Viksvos rūpesčiu 1890–1897 m. akmenų mūru aptvertas šventorius. J. Viksva 1897 m. pastatė naują kleboniją, 1898 m. užveisė sodą (bažnyčia turėjo 22 ha žemės).
1902 m. gautas leidimas statyti naują bažnyčią. 1904 m. pastatyta medinė, stačiakampio plano (27 × 12 m) dvibokštė bažnyčia, turėjusi 3 altorius. Kunigo Antano Benesevičiaus rūpesčiu 1938 m. įsigyti 2 varpai. 1944 m. vasarą sudegė bažnyčia, klebonija ir visi ūkiniai pastatai. Po karo pastatyta medinė bažnyčia, savo forma primenanti gyvenamąjį namą. 2001 m. spalio 12 d. bažnyčia sudegė. 2004 m. spalio 12 d. padėtas kertinis akmuo naujajai, kuri pašventinta 2007 m. gegužės 13 d.