Stovi Motina skausminga Stabat Mater dolorosa

Stovi Motina skausminga (Stabat Mater dolorosa) yra žymaus viduramžių himno pavyzdys, kuris skiriamas Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios šventei rugsėjo 15 d. Ši sekvencija atspindi Marijos skausmą ir liūdesį stebint Kristaus kančias ir mirtį ant kryžiaus. Ši giesmė yra viena iš svarbiausių ir labiausiai giedojamų liturginių sekvencijų Vakarų krikščionybėje.

Stovi Motina skausminga,
į Sūnaus kančias siaubingas
žvelgia verkiančiom akim.

Aimaną nuo kryžiaus girdi,
baisus skausmas varsto širdį
kalavijo ašmenim.

Kiek tai kenčia išrinktoji
Jėzaus Motina mieloji,
jam kovojant su mirtim.

Siaubas, sielvartas ir baimė
atėmė Marijai laimę,
Sūnų jai atimdami.

Koks žmogus nesudrebėtų,
koks akmuo nesuminkštėtų
nuo šios Motinos skausmų?

Kas galėtų neliūdėti
ir į ją ramiai žiūrėti,
kai ji kenčia su Sūnum?

Už visos žmonijos kaltę
leido sūnų ji prikalti
ir atidavė kančioms.

Matė mielą savo Sūnų,
kenčiantį dvasia ir kūnu,
mirštantį už mus visus.

Meilės Motina, Mergele,
duok pajusti skausmo galią,
kad liūdėčiau su Tavim.

Kad širdis manoji degtų,
kad nuo šiol vien Dievui plaktų,
kad mylėčiau vien tik jį.

*KRISTAUS MOTINA ŠVENTOJI,
spausk giliai širdin manojon
Nukryžiuotojo žaizdas!

Tu neduok praeit pro šalį,
jo Širdies skausmų bent dalį
leisk iškęsti už kaltes.

Leisk prie kryžiaus apsistoti,
su Tavim drauge raudoti,
likti su Tavim kartu.

Aš po kryžiumi norėčiau
su Tavim drauge stovėti,
lieti ašaras gailias.

O skaisčiausioji Mergele,
Tavo meilės karčią dalią
graudžiai leisk apverkti man.

Leisk suprasti Kristaus mirtį,
leiski kančią jo patirti
ir pajusti jo žaizdas.

Žaizdos jo tegul kankina,
kryžius jo teapsvaigina,
tealpstu drauge su juo!

Teismo diena gink, Marija,
nuo liepsnų, kurios praryja
sielas nuodėmės vergų!

Kristau, kai kelionę baigsiu,
palmę pergalės įteiksi
man dėl Motinos maldų.

Dėl savų kančių baisiųjų,
josios ašarų karčiųjų
leisk gyventi amžinai. Amen.

Ši sekvencija puikiai atspindi Marijos skausmą ir nuoširdų norą dalytis su Kristumi jo kančia. Tai kvietimas giliam apmąstymui ir dvasingumui, kviečiantis tikinčiuosius įvazdinti Marijos jausmus ir skausmus per jos Sūnaus kančias ir mirtį.