Jėzaus stebuklas, kai Jis nuramino audrą, yra aprašytas trijose sinoptinėse Evangelijose – Mato 8:23–27, Morkaus 4:35–41 ir Luko 8:22–25. Šis įvykis ne tik parodo Jėzaus dievišką galią gamtos jėgoms, bet ir sustiprina mokinių tikėjimą, mokydamas juos pasitikėti Juo net ir pačiose baisiausiose situacijose.
Įvykio aplinkybės
Jėzus ir Jo mokiniai buvo prie Galilėjos jūros, kuri garsėjo netikėtomis ir stipriomis audromis dėl savo geografinės padėties – esanti tarp kalnų, jūra buvo ypač jautri staigiems oro pokyčiams. Jėzus pasiūlė mokiniams perplaukti į kitą jūros pusę. Jiems išplaukus, Jėzus nuėjo miegoti valties gale, nes buvo pavargęs po dienos pamokslavimo ir tarnystės.
Kai jie buvo vandenyje, staiga užklupo smarki audra. Morkaus evangelijoje rašoma, kad kilo tokia stipri audra, jog bangos ėmė plūsti į valtį, ir ji ėmė skęsti. Mokiniams, daugelis iš kurių buvo patyrę žvejai, tapo aišku, kad situacija yra kritiška. Nepaisant savo patirties, jie nebegalėjo kontroliuoti valties, ir jiems kilo mirtinas pavojus.
Mokinių baimė
Mokiniai buvo labai išsigandę ir kreipėsi į Jėzų, kuris vis dar miegojo valties gale. Jie sakė:
„Viešpatie, gelbėk mus, mes žūvame!“ (Mato 8:25)
Mokiniai buvo sukrėsti, kad Jėzus, jų Mokytojas ir Viešpats, galėjo ramiai miegoti, kai jie manė, kad jų gyvybės yra pavojuje. Jie jautėsi bejėgiai ir nesuprato, kaip Jėzus galėjo nereaguoti į tokią pavojingą situaciją.
Jėzaus reakcija
Jėzus atsibudo ir nedelsdamas ėmėsi veiksmų. Jis atsistojo ir sudraudė audrą, sakydamas:
„Nurimk! Nutilk!“ (Morkaus 4:39)
Akimirksniu vėjas nurimo, o jūra tapo visiškai rami. Tai buvo įspūdingas stebuklas, nes gamtos jėgos, kurios dažnai yra nenuspėjamos ir nekontroliuojamos, pakluso Jėzaus žodžiui. Visiškai ramus jūros paviršius parodė Jėzaus visišką valdžią gamtai.
Jėzaus priekaištas mokiniams
Po to, kai Jėzus nuramino audrą, Jis priekaištavo savo mokiniams dėl jų baimės ir nepakankamo tikėjimo. Jis sakė:
„Kodėl bijote, mažatikiai?“ (Mato 8:26)
Jėzus pabrėžė, kad jų baimė atsirado dėl nepakankamo tikėjimo. Nors jie matė Jėzaus stebuklus ir buvo kartu su Juo, kai Jis darė nuostabius dalykus, jie vis tiek nepasitikėjo Jo pilnai, kai susidūrė su pavojumi.
Mokinių reakcija
Mokiniai buvo apstulbę dėl to, ką matė. Jie klausinėjo vieni kitų:
„Kas gi jis toks, kad net vėjai ir jūra jo klauso?“ (Mato 8:27)
Šis įvykis privertė mokinius giliau apmąstyti Jėzaus dieviškąją prigimtį. Nors jie jau buvo matę Jo stebuklus, šis įvykis parodė, kad Jėzus turi valdžią net gamtos jėgoms – tai kažkas, ko jie dar nebuvo patyrę tokiu būdu.
Dvasinė reikšmė
Audros nuraminimo stebuklas turi gilią dvasinę reikšmę, ir tai ne tik apie Jėzaus gebėjimą nuraminti fizinę audrą. Štai kelios svarbios dvasinės pamokos:
1. Jėzus turi valdžią gamtos jėgoms: Šis stebuklas parodo, kad Jėzus nėra tik paprastas mokytojas ar pranašas. Jis turi galią valdyti gamtos jėgas – kažką, ką galėjo padaryti tik Dievas. Tai yra vienas iš ženklų, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, turintis dievišką galią ir valdžią.
2. Tikėjimas prieš baimę: Jėzus išreiškė nepasitenkinimą dėl mokinių baimės, pabrėždamas, kad jų baimė kilo dėl nepakankamo tikėjimo. Ši situacija rodo, kad baimė ir nepasitikėjimas gali kilti net tarp artimiausių Jėzaus sekėjų. Tai yra pamoka, kad tikėjimas turi būti stiprus net ir sunkiausiose gyvenimo situacijose.
3. Jėzus yra su mumis audrose: Šis stebuklas taip pat gali būti simbolinis – gyvenimo audros, sunkumai ir iššūkiai gali mus bauginti, tačiau jei pasitikėsime Jėzumi, Jis gali mus per jas pravesti. Net kai atrodo, kad Dievas yra „miegantis“ mūsų bėdų metu, Jis visada yra su mumis ir pasiruošęs įsikišti tinkamu metu.
4. Jėzus kviečia mus į pasitikėjimą: Jėzus kviečia savo mokinius, o kartu ir mus, į visišką pasitikėjimą Juo. Jis parodė, kad Jis gali valdyti ne tik dvasinį pasaulį, bet ir fizinę tikrovę. Tikėjimas Juo turėtų būti toks gilus, kad net ir didžiausių išbandymų metu mes galėtume išlaikyti ramybę ir pasitikėjimą Jo vedimu.
Audros nuraminimas yra galingas stebuklas, kuris parodo Jėzaus dievišką valdžią gamtai ir tuo pačiu skatina mus pasitikėti Juo net sunkiausiose gyvenimo situacijose. Mokiniams šis įvykis buvo gilus atskleidimas apie Jėzaus prigimtį ir jo valdžią, o mums tai yra kvietimas turėti tvirtą tikėjimą ir pasitikėjimą Jėzumi bet kokioje gyvenimo audroje.