Štai aš, Viešpatie, susigėdęs ir persmelktas skausmo savo klaidų akivaizdoje! Aš jaučiu neapykantą joms ir tikrą nepasitenkinimą, kad įžeidžiau tokį gerą, tokį maloningą ir taip meilės vertą Dievą. Ar tokio dėkingumo Tu turėtum iš manęs laukti po to, kai iš meilės išliejai už mane savo kraują? Viešpatie, mano nedėkingumas peržengė visas ribas. Nuolankiai prašau Tave atleidimo ir maldauju Tave, mano Dieve, dėl to paties gerumo, kurį aš tiek kartų patyriau: suteik man malonę, kad nuo šios dienos iki mirties daryčiau nuoširdžią atgailą.