A. VIEŠPATIES DIENA – TEISMO DIENA
Žodis VIEŠPATIES, kuris atėjo Zefanjui, Kušio sūnui, Gedalijo sūnui, Amarijo sūnui, Hezekijo sūnui Judo karaliaus Amono sūnaus Jošijo dienomis.
Šluote nušluosiu visa nuo žemės
veido, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Nušluosiu žmones ir gyvulius;
nušluosiu padangių paukščius ir jūros žuvis.
Parblokšiu nedorėlius,
išnaikinsiu žmoniją nuo žemės veido, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Pakelsiu savo ranką prieš Judą
ir prieš visus Jeruzalės gyventojus.
Išnaikinsiu iš šios vietos
visas Baalo liekanas
ir patį stabmeldžių kunigų vardą:
visus, kurie ant stogų garbina
dangaus galybes;
visus, kurie VIEŠPATĮ garbina ir prisiekia
VIEŠPAČIUI,
bet prisiekia ir Milkomui;
visus, kurie paliko VIEŠPATĮ
ir nei VIEŠPATIES ieško, nei jo paiso.
Tylėk prieš Viešpatį DIEVĄ!
Juk VIEŠPATIES diena arti;
VIEŠPATS paruošė kruviną auką,
pašventė savo svečius.
Ir kruvinos aukos VIEŠPATIES dieną
nubausiu didžiūnus bei karaliaus sūnus ir
visus,
kurie rengiasi svetimšalių apdaru.
Tą dieną nubausiu visus,
kurie šoka per slenkstį,
pripildo savo valdovo namus
smurto ir apgavystės.
Ir tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, –
ataidės šauksmai nuo Žuvų vartų,
aimanos iš Antrojo kvartalo,
didelis bildesys nuo kalvų.
Aimanuoja Machtešo gyventojai,
nes žuvo visi pirkliai, –
visi, kas sveria sidabrą, sunaikinti.
Tą dieną patikrinsiu Jeruzalę su
žiburiu
ir nubausiu žmones,
kurie patenkinti ilsisi ant savo nuosėdų,
manydami savo širdyse:
“VIEŠPATS nedarys gero,
bet nedarys nei pikto”.
Bus išplėšti jų turtai,
sunaikinti jų namai.
Nors jie stato namus,
tačiau juose negyvens;
nors jie veisia vynuogynus,
tačiau jų vyno negers.
Arti didžioji VIEŠPATIES diena,
arti ir baisiai skubi.
Klausykis, VIEŠPATIES diena!
“Ji yra karti”, –
galiūnas ten klykia!
Ta diena bus pykčio diena,
diena sielvarto ir skausmo,
diena pražūties ir klaiko,
diena tamsos ir sutemų,
diena juodų debesų,
diena rago garsų ir mūšio šauksmų
prie įtvirtintų miestų
ir didingų tvirtovių bokštų.
Sukelsiu žmonėms tokį sielvartą,
kad jie vaikščios lyg akli.
Dėl to, kad nusidėjo VIEŠPAČIUI,
bus pilamas jų kraujas kaip dulkės
ir išverčiami jų viduriai kaip mėšlas.
VIEŠPATIES pykčio dieną
nepajėgs jų išgelbėti
nei jų auksas, nei jų sidabras.
Jo pavydo ugnyje
bus sunaikinta visa žemė.
Visišką ir baisų galą jis padarys
visiems žemės gyventojams.
B. VIEŠPATIES DIENA IR TAUTŲ TEISMAS
Susieikite, susirinkite, begėde tauta,
kol nesate nunešti
kaip pelai pavėjui,
kol dar jums neateina
degantis VIEŠPATIES pyktis,
kol jums neateina
VIEŠPATIES įniršio diena.
Ieškokite VIEŠPATIES, visi krašto
nuolankieji,
kurie vykdote jo teisingumą;
siekite teisumo, siekite nuolankumo,
kad galėtumėte rasti prieglobstį
VIEŠPATIES įniršio dieną.
Juk Gaza bus apleista,
dykyne virs Aškelonas;
dienos vidurdienį Ašdodo gyventojai bus
išvaryti,
Ekronas – išardytas iš pamatų.
Vargas jums, pajūrio gyventojai,
jums, keretiečių tauta!
VIEŠPATIES žodis prieš jus,
Kanaane, filistinų šalie:
naikinsiu tave, liksi be gyventojų.
Tu, keretiečių pajūri, tapsi
ganyklomis,
lankomis piemenims ir avidėmis kaimenėms.
Pajūris priklausys
Judo namų likučiui.
Prie jūros jie ganys,
o vakare Aškelono namuose
guldys savo kaimenes,
nes VIEŠPATS, jų Dievas, juos aplankys
ir sugrąžins iš nelaisvės.
Girdėjau Moabo patyčias
ir amoniečių užgaules,
kai jie šaipėsi iš mano tautos
ir užgauliojo jų kraštą.
Todėl, kaip aš gyvas, –
tai Galybių VIEŠPATIES, Izraelio
Dievo,
žodis, –
Moabas bus kaip Sodoma,
o amoniečiai kaip Gomora:
laukas dilgėlėms, įdubos druskai,
amžina dykynė.
Mano tautos likutis juos plėš, –
paveldės juos mano genties išlikusieji.
Tai bus už jų išdidumą,
nes jie tyčiojosi ir didžiavosi
prieš Galybių VIEŠPATIES tautą.
VIEŠPATS sukels jiems klaiką,
kai padarys bejėgius visus žemės dievus.
Tuomet jį pagarbins,
kiekvienas savo vietoje,
visi tautų pajūriai ir salos.
Ir jūs, kušitai,
būsite mano kalavijo nukirsti.
Jis pakels savo ranką
šiaurės link
ir sunaikins Asiriją;
jis pavers Ninevę dykyne,
išdžiūvusia, negyva kaip tyrai.
Joje bandos ilsėsis,
visi laukiniai žvėrys;
ant kolonų tūps kuosos ir pelėdos;
pelėda ūkaus lange,
o varnas {kranksės} ant slenksčio.
{Nes bus nuplėštos kedro lentelės.}
Ar čia tas linksmasis miestas,
kuris gyveno saugiai ir manė širdyje:
“Aš esu ir, be manęs, kito nėra”?
Kokia dykyne jis pavirto,
guoliu laukinių gyvūnų!
Kas tik praeina pro jo šalį
švilpia ir pagrūmoja kumščiu.
C. PRIEKAIŠTAS IR PAŽADAS JERUZALEI
Vargas maištaujančiam, užterštajam, valdingajam
miestui!
Jis neklausė jokio balso,
nepriėmė jokio pamokymo.
VIEŠPAČIU nepasitikėjo,
prie savo Dievo nesiartino.
Jo pareigūnai lyg riaumoją liūtai,
teisėjai kaip vakaro vilkai,
kurie nieko nepalieka rytui.
Jo pranašai įžūlūs,
klastingi bičiuliai;
jo kunigai suteršia, kas šventa, –
iškraipo įstatymą.
Bet VIEŠPATS jam yra teisus,
jis nedaro, kas neteisinga.
Savo teisingumą atskleidžia
kas rytą taip ištikimai,
kaip ištikima yra aušra,
bet nedorėlis nepažįsta gėdos.
Sunaikinau tautas, –
jų gynybos bokštai sugriauti.
Kalaviju taip iššlaviau jų gatves,
kad nebėra kam jomis vaikščioti.
Jų miestai sunaikinti, –
juose nė gyvos dvasios.
Tariau: “Tikrai tas miestas bijos
manęs,
priims pamoką
ir neišleis iš akių nieko,
ką jam padariau”.
Tačiau jie noriau darė tai,
kas teršia visus jų darbus.
Todėl laukite manęs, –
tai VIEŠPATIES žodis, –
laukite dienos,
kai pakilsiu kaip kaltintojas.
Juk mano nuosprendis yra surinkti
gentis,
sutelkti karalystes
ir išlieti ant jų savo pyktį, –
visą mano įniršio karštį, –
nes mano pavydo ugnyje
bus sudeginta visa žemė.
Tuomet pakeisiu ir nuvalysiu lūpas
tautų,
kad jos visos galėtų šauktis VIEŠPATIES
vardo
ir sutartinai jam tarnauti.
Iš anapus Kušo upių
mano garbintojai, –
mano išblaškytieji, –
atneš man atnašas.
Tą dieną nebebūsi sugėdinta
dėl visų savo darbų,
kuriais kėlei maištą prieš mane,
nes tuomet pašalinsiu iš tavęs
išdidžiuosius pagyrūnus.
Savęs daugiau nebeaukštinsi
ant mano šventojo kalno.
Paliksiu tavyje
nuolankią ir kuklią tautą.
VIEŠPATIES vardas jiems bus
prieglobstis,
išsaugosiu Izraelio likutį.
Jie blogai nesielgs
ir melo nesigriebs.
Apgaulingam liežuviui
jų burnose vietos nebebus.
Tuomet jie ganysis ir ilsėsis,
nebebus kam jų gąsdinti.
Krykštauk iš džiaugsmo, Ziono
dukra,
Šauk, Izraeli!
Visa širdimi džiaukis ir džiūgauk,
dukra Jeruzale!
VIEŠPATS panaikino tau padarytą
nuosprendį,
nušlavė šalin tavo priešus.
Izraelio karalius, VIEŠPATS, yra tavyje;
tau nelaimės bijoti daugiau nereikės.
Tą dieną Jeruzalei bus sakoma:
“Nebijok, Zionai, nenuleisk rankų!”
VIEŠPATS, tavo Dievas,
pergalę teikiantis galiūnas, yra tavyje:
jis noriai džiaugsis tavimi,
atnaujins tave mylėdamas
ir džiūgaus dėl tavęs giesme,
kaip džiūgaujama iškilmių dieną.
Atitolinsiu nuo tavęs nelaimę,
dėl kurios kentei pajuoką.
Tikėk manimi!
Tuo metu padarysiu galą visiems,
kurie tave engė.
Išgelbėsiu raišuosius,
surinksiu paklydėlius
ir permainysiu jų gėdą
į gyrių ir garbę visoje žemėje.
Tuo metu parvesiu jus namo
ir tuo laiku jus surinksiu.
Padarysiu jus garbingus ir giriamus
visose žemės tautose,
kai sugrąžinsiu jūsų akyse tremtinius, –
kalbėjo VIEŠPATS.