Pradžios knygos 19 skyriuje randame pasakojimą apie Dievo siųstus du angelus, kurie atvyko į Sodomos miestą aplankyti teisųjį Lotą. Ši scena tapo viena iš esminių vietų, vaizduojančių moralinį Sodomos gyventojų nuopuolį. Biblijoje rašoma:
„Dar jiems neatsigulus, miesto vyrai, Sodomos vyrai, jauni ir seni, visi iki vieno apsupo namą. Jie šaukė Lotui ir sakė: ‘Kur tie vyrai, kurie atėjo šią naktį pas tave? Išvesk juos mums, kad galėtume juos pažinti’.“ (Pr 19, 4–5).
Žodis „pažinti“ šioje citatoje yra plačiai interpretuojamas kaip seksualinio prievartavimo užuomina. Hebrajų kalboje, kurią naudoja Biblija, žodis „yada“ (יָדַע), verčiamas kaip „pažinti“, gali turėti įvairių reikšmių, priklausomai nuo konteksto. Nors dažnai jis vartojamas bendrai pažinimo prasme, tam tikruose kontekstuose, kaip šiuo atveju, jis nurodo į lytinį santykiavimą. Tai ypač aiškėja iš aplinkybių – Sodomos vyrai reikalavo, kad Lotas išduotų savo svečius, kad jie galėtų seksualiai išnaudoti juos, nepriklausomai nuo jų sutikimo. Tai vaizduoja visišką moralinį šių žmonių nuopuolį.
Lotas, gerbdamas svetingumo tradicijas ir jausdamas pareigą apsaugoti savo svečius, iš pradžių bando nuraminti miestiečius. Jis netgi pasiūlo jiems savo dukteris vietoje svečių, sakydamas:
„Štai aš turiu dvi dukteris, kurios nėra pažinusios vyro. Išvesiu jas jums, ir jūs darykite joms, ką tik panorėsite. Tik tiems vyrams nedarykite nieko, nes jie yra mano pastogės globotiniai.“ (Pr 19, 8).
Tai parodo, kokia stipri svetingumo tradicija buvo tuo metu – Lotas labiau bijojo sulaužyti svetingumo taisykles ir pakenkti savo svečiams, nei rizikuoti savo šeimos narių saugumu. Šis požiūris atrodo šokiruojantis šiuolaikiniam skaitytojui, tačiau kontekste tai parodo, kokia svarbi ir šventa buvo svečių apsauga.
Sodomos gyventojų ketinimas prievartauti angelus buvo ne tik seksualinės prievartos aktas, bet ir žiauraus, amoralaus elgesio simbolis. Ši scena atskleidžia ne tik Sodomos žmonių neteisingą elgesį su svetimšaliais, bet ir jų moralinį bei socialinį nuopuolį. Jų veiksmai vaizduoja visišką nesugebėjimą gerbti žmogaus orumo ir gyvybės. Netgi šventi būtybės – angelai – buvo tikslas jų siaubingiems ketinimams.
Šis nusikaltimas buvo paskutinis ženklas, kodėl Dievas nusprendė sunaikinti Sodomos ir Gomoros miestus. Angelai įspėjo Lotą, kad jis su savo šeima turėtų pabėgti, nes šie miestai bus sunaikinti dėl jų gyventojų nuodėmių:
„Mes esame atsiųsti sunaikinti šitą vietą, nes skundai prieš jos žmones pasiekė VIEŠPATĮ, ir VIEŠPATS mus siuntė ją sunaikinti.“ (Pr 19, 13).
Galų gale miestai buvo sunaikinti ugnimi ir siera, kaip bausmė už jų gyventojų nuodėmes.
Ši scena dažnai buvo interpretuojama ne tik kaip seksualinio nuopuolio pavyzdys, bet ir platesniu moraliniu kontekstu – nesvetingumu, nežmoniškumu ir prievarta. Sodomos gyventojai nesilaikė nei Dievo įsakymų, nei elementarių moralinių taisyklių. Ne tik siekdami seksualiai išnaudoti atvykusius angelus, jie parodė visišką nepagarbą Dievui ir žmoniškumui.
Biblijos pasakojimas apie Sodomos vyrų ketinimą „pažinti“ (išžaginti) angelus atskleidžia moralinį Sodomos nuopuolį, kuris tapo simboliu nuodėmingos, nemeilingos ir prievartaujančios visuomenės. Tai pamoka apie tai, kaip žmogus, pasinerdamas į nuodėmę, gali visiškai atitrūkti nuo moralinių ir dvasinių vertybių, dėl ko neišvengiamai laukia Dievo bausmė.