Jovano knyga aprašo skėrių antplūdį kaip simbolį artėjančios Viešpaties dienos, kurią Dievas naudos teisti tautą. Skėriai čia naudojami kaip metafora ir simbolis, atskleidžiantis didelį sunaikinimą ir chaoso laiką, kurį Dievas pažada pranašo Jovo lūpomis.
Jovano knyga: Skėrių antplūdis ir Viešpaties dienos ženklas
Jovano 1:4-7:
„Kas paliko skėrius, tai ėmė pelėsis, kas paliko pelėsį, tai ėmė uodai. Kas paliko uodus, tai ėmė vabalai. Jų kraujas yra ant visų. Pradėjo visi metai, kaip pusė, ir medžiai sušalę.“
Jovano 1:12:
„Vynmedžiai nudžiūvo, ir figmedžiai džiūvo, pajuodo granatmedžiai, palmės nudžiūvo, ir visos medžių rūšys išdžiūvo. Taip, žmonių džiaugsmas išnyko.“
Jovano 1:15:
„Ach, koks baisus dienos! Viešpaties diena ateina kaip sugriovimas ir kaip galybė. Kai atėjo diena Viešpaties, kaip ilgoji naktis, ir ji pasiliks virš krašto.“
Jovano 2:1:
„Garsinkite trimitą Ziono kalne, šaukitės kaip pavojaus, šaukitės kaip baisios dienos – ji ateina. Dienos, kaip temsta naktis, ir kovo šauksmas bus didžiulis.“
Jovano 2:25:
„Aš atkursiu jums visas tas metus, kuriuos suėmė skėriai, pelėsiai, uodai ir vabalai, mano didysis kariuomenė, kurią aš siunčiau prieš jus.“
Jovano knyga aprašo skėrių antplūdį kaip didelį katastrofišką įvykį, kuris yra Dievo bausmės ženklas. Skėriai simbolizuoja didelį sunaikinimą ir chaoso laiką, kuris išnaikina viską, kas buvo žemėje. Tai ne tik fizinis sunaikinimas, bet ir moralinis ir dvasinis pabudimas, siekiant parodyti žmonėms jų nuodėmes ir atsivertimo būtinybę.
Viešpaties diena yra aprašoma kaip dar baisesnė ir pragaištingesnė už skėrių antplūdį. Tai yra Dievo teismo diena, kuri ateis su dideliu chaosu ir sunaikinimu, tačiau taip pat ir su galimybe atstatyti ir atnaujinti. Ši diena atskleis Dievo teisingumą ir galią, ir bus raginimas žmonėms atsiverti ir grįžti prie Dievo.