Skaisti esi tu, Ryto Rože,
švelni kaip sodų lelija!
Akių slaptingam tavo grožy
ir laimė pinas, ir kančia.
Ne žemės rankų tu auginta,
jos purvo tu nepaliesta.
Būt Sužadėtine tu skirta
ir amžiams meilei sutverta.
Ištiesk meilingą savo ranką,
palaimink alkstančias minias.
Nuo skausmo dienos mums apkarto,
ir kas į laimę benuves?
Skaisčioji Žvaigžde Rytmetine,
lydėk tarp ūkanų, miglų.
Kai tavo vardą lūpos mini,
širdy taip gera, taip ramu.
Gyvenimas žiaurus, audringas,
lyg jūra šniokščianti baugiai.
Tu, Žvaigžde Ryto stebuklinga,
pavojų vėtras išsklaidai.
Tavy tik, Žvaigžde Rytmetine,
pavasario džiaugsmai tyri.
Tavy viltis mums paskutinė
gyvenimo kovos kely.
Ši giesmė pabrėžia Švč. Mergelės Marijos grožį ir skaistumą, lyginant ją su ryto rože ir sodų lelija. Pirmajame posme akcentuojamas Marijos nepriklausomumas nuo žemiškų dalykų, jos amžinas ryšys su Dievu. Antrame posme išreiškiama viltis, kad Marija teiks palaiminimą ir paguodą, ypač laikais, kai gyvenimas yra sunkus. Trečiame posme Marija yra apibūdinama kaip Rytmetinė Žvaigždė, padedanti išsklaidyti gyvenimo audras ir suteikianti viltį.