Šėtono gundymai Jėzui

Jėzaus gundymai Evangelijoje pagal Luką yra aprašyti Luko 4:1–13. Tai pasakojimas apie Jėzaus susidūrimą su Šėtonu po to, kai Jis buvo pakrikštytas ir, pilnas Šventosios Dvasios, išėjo į dykumą, kur Jis praleido keturiasdešimt dienų. Per šį laiką Jėzus nevalgė ir susidūrė su trimis Šėtono gundymais. Šie gundymai buvo bandymas priversti Jėzų nukrypti nuo savo misijos ir Dievo valios.

1. Pirmasis gundymas: duonos gundymas

Šėtonas, matydamas, kad Jėzus alkanas po pasninko, siūlo Jam padaryti stebuklą, kad patenkintų savo fizinius poreikius:

„Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona.“ (Luko 4:3)

Jėzus atsako cituodamas Raštus, pabrėždamas, kad žmogui reikalingas ne tik fizinis maistas, bet ir dvasinis:

„Parašyta: ‘Žmogus gyvas ne vien duona.’“ (Luko 4:4, žr. Pakartoto Įstatymo 8:3)

Šis atsakymas rodo, kad Jėzus atsisako naudoti savo galią dėl asmeninės naudos ir pasitiki Dievu, kuris teikia viską, ko reikia.

2. Antrasis gundymas: valdžios gundymas

Tada Šėtonas Jėzų nuveda į aukštą vietą ir parodo Jam visų pasaulio karalysčių turtus ir šlovę. Šėtonas pažada visa tai Jėzui, jei Jis pagarbins jį:

„Aš tau duosiu visą šią valdžią ir jų šlovę, nes ji man atiduota, ir aš kam noriu, tam ją duodu. Jei tu pagarbinsi mane, visa bus tavo.“ (Luko 4:6–7)

Jėzus atsako cituodamas Raštus ir aiškiai pasisako už tai, kad tik vienas Dievas yra vertas garbinimo:

„Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’“ (Luko 4:8, žr. Pakartoto Įstatymo 6:13)

Jėzus atsisako Šėtono pasiūlymo ir išreiškia savo ištikimybę Dievui, pabrėždamas, kad tik Dievas yra tikrasis valdovas.

3. Trečiasis gundymas: saugumo gundymas

Šėtonas tada nuveda Jėzų į Jeruzalę ir pastato Jį ant šventyklos krašto, sakydamas:

„Jei tu Dievo Sūnus, meskis žemyn iš čia, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams saugoti tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.’“ (Luko 4:9–11, žr. Psalmyno 91:11–12)

Šėtonas cituoja Raštus, bandydamas priversti Jėzų patikrinti Dievo apsaugą, tačiau Jėzus atsako dar kartą cituodamas Raštus ir parodydamas, kad Dievo negalima išbandyti:

„Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo!’“ (Luko 4:12, žr. Pakartoto Įstatymo 6:16)

Pabaiga

Po šių gundymų, Šėtonas atsitraukė:

„Viską išgundęs, velnias pasitraukė nuo jo iki laiko.“ (Luko 4:13)

Šis atsitraukimas reiškia, kad Jėzus laimėjo dvasinę kovą su Šėtonu, bet gundymai nesibaigė galutinai – Jėzus susidurs su kitais iššūkiais per savo tarnystę.

Dvasinė reikšmė

  1. Jėzaus ištikimybė Dievui: Jėzus parodo savo ištikimybę Dievui, atsisakydamas visų Šėtono pasiūlymų ir remdamasis Dievo žodžiu. Jis rodo, kad tikra galia yra pasitikėjimas Dievu, o ne pasidavimas pasaulio vilionėms.
  2. Šventojo Rašto naudojimas: Jėzus visus tris gundymus atremia cituodamas Šventąjį Raštą, parodydamas, kaip svarbu pasitikėti Dievo žodžiu ir juo vadovautis gyvenime.
  3. Pavyzdys sekėjams: Jėzaus atsparumas gundymams yra pavyzdys krikščionims, kaip įveikti pagundas, pasikliaujant Dievo žodžiu ir Jo valia. Gundymai gali kilti bet kuriuo metu, tačiau Dievas suteikia jėgų jiems atsispirti.

Jėzaus gundymai dykumoje parodo Jo žmogiškumą, tačiau kartu ir Jo dieviškąjį pasitikėjimą Dievu.