Septynis gausaus derliaus ir septynis bado metus aprašo garsioji Jozapo istorija, pateikta Pradžios knygoje (Pr 41). Jozapas, vienas iš Izraelio sūnų, buvo Dievo pasirinktas ypatingas asmuo. Jis buvo įkalintas Egipte dėl melagingų kaltinimų, tačiau Dievas apdovanojo jį gebėjimu aiškinti sapnus. Ši dovana tapo lemtinga ne tik jo paties gyvenimui, bet ir Egipto, o vėliau ir jo šeimos išgelbėjimui.
Istorija prasideda faraono sapnu, kuris jį labai sutrikdė. Faraonas sapnavo du sapnus, kurie atrodė neįprasti ir mįslingi. Pirmajame sapne faraonas matė septynias gražias ir gerai įmitusias karves, kurios ganydavosi prie Nilo upės. Po jų iš upės išėjo septynios liesos ir labai blogai atrodančios karvės, kurios prarijo septynias sveikas karves. Antrajame sapne faraonas matė septynias gražias, pilnas varpas ir septynias plonas varpas, kurias nurijo pirmosios. Šie sapnai kėlė faraonui didelį nerimą, ir jis pasikvietė visus Egipto išminčius, kad šie paaiškintų sapnus, tačiau nė vienas jų negalėjo to padaryti.
Tada faraono taurininkas prisiminė Jozapą, kuris buvo sugebėjęs teisingai paaiškinti jo sapną, kai jie buvo įkalinti kartu. Faraonas iškvietė Jozapą ir paprašė paaiškinti šiuos sapnus. Jozapas, aiškindamas sapnus, pasakė: „Dievas parodė faraonui, ką jis ruošiasi padaryti“ (Pr 41, 25). Jis paaiškino, kad abu sapnai iš tikrųjų reiškia tą patį – Dievas ruošiasi siųsti septynis gausaus derliaus metus, po kurių ateis septyni bado metai. Jis tarė: „Septynios gerosios karvės yra septyni metai, ir septynios gerosios varpos yra septyni metai – tai tas pats sapnas. Septynios liesos ir negeros karvės, iškilusios po jų, ir septynios tuščios, vėjo nudžiovintos varpos yra septyni bado metai“ (Pr 41, 26–27).
Jozapas įspėjo faraoną, kad šie septyni bado metai bus tokie sunkūs, kad visas gausus derlius bus užmirštas: „Ateisiantys bado metai sunaikins visą gausą“ (Pr 41, 30). Kadangi sapnas buvo pasikartojęs du kartus, Jozapas aiškino, kad tai reiškė, jog Dievas tvirtai apsisprendė, ir šis įvykis netrukus išsipildys.
Po šio paaiškinimo Jozapas patarė faraonui, ką daryti. Jis rekomendavo paskirti išmintingą vyrą, kuris valdytų visą Egipto kraštą ir per septynis gausaus derliaus metus surinktų penktadalį viso užaugusio derliaus į sandėlius, kad vėliau Egiptas galėtų pasirūpinti maistu per sunkius bado metus. Faraonas buvo sužavėtas Jozapo išmintimi ir Dievo įkvėpimu bei paskyrė jį Egipto valdovu, atsakingu už šios strategijos įgyvendinimą. „Faraonas tarė Jozapui: ‘Kadangi Dievas tau tai apreiškė, nėra išmintingesnio ir nuovokesnio už tave. Tad tu būsi mano namų valdytojas, o mano tauta klausys tavo žodžio; tik sosto atžvilgiu būsiu už tave aukštesnis’“ (Pr 41, 39-40).
Jozapas pasirūpino, kad per gausius metus būtų surinkta pakankamai maisto, kad žmonės išgyventų būsimus bado metus. Kai atėjo badas, ne tik Egiptas, bet ir aplinkinės šalys buvo ištiktos bado. Žmonės iš visų kraštų atėjo į Egiptą pirkti maisto, ir tarp jų buvo Jozapo broliai, kurie atvyko ieškoti pagalbos.
Istorija moko apie pasiruošimą ateičiai, išmintį ir tikėjimą Dievo planu. Jozapas, vadovaujamas Dievo, tapo išgelbėtoju ne tik savo šeimai, bet ir visam Egiptui bei jo kaimynams.