„Palaimintas esi, Kristau Dieve mūsų,
kurs žvejus labai išmintingais parodei,
atsiuntęs jiems Šventąją Dvasią,
ir per juos visą pasaulį sugaudęs.
Mylintysis žmones, šlovė Tau!“
Šis troparas skirtas Sekminių šventei, kai krikščionys mini Šventosios Dvasios atsiuntimą apaštalams po Jėzaus prisikėlimo. Troparą sudarantys žodžiai išreiškia Kristaus šlovinimą ir dėkingumą už Jo veiksmus, ypač už Šventosios Dvasios atsiuntimą, kuri suteikė apaštalams išmintį ir drąsą skleisti Kristaus mokymą visame pasaulyje.
„Palaimintas esi, Kristau Dieve mūsų“ – troparas prasideda šlovinimu, pabrėžiant, kad Kristus yra Dievas, kuris padovanojo žmonijai didžiausią dovaną – Šventąją Dvasią. Ši dalis išreiškia pagarbą ir padėką Viešpačiui už Jo išganymą ir išminties apreiškimą.
„Kurs žvejus labai išmintingais parodei“ – ši eilutė nurodo į apaštalus, kurie anksčiau buvo paprasti žvejai, bet po to, kai Jėzus juos pašaukė, jie tapo Jo mokiniais ir dvasiniais lyderiais. Kristus parodė, kad Jo mokiniai nebūtinai turi būti išsilavinę ar kilę iš aukštų sluoksnių – Dievo malonė ir Šventosios Dvasios veikimas gali paversti paprastus žmones išmintingais ir galingais Dievo žodžio nešėjais.
„Atsiuntęs jiems Šventąją Dvasią“ – ši dalis nurodo į patį Sekminių įvykį, kai Šventoji Dvasia nusileido ant apaštalų liepsnos pavidalu. Šventoji Dvasia suteikė jiems jėgų, įkvėpimo ir drąsos skelbti Evangeliją, kalbėti įvairiomis kalbomis ir atlikti stebuklus.
„Ir per juos visą pasaulį sugaudęs“ – ši eilutė vaizduoja Kristų kaip dvasinį „žveją“, kuris per savo mokinius „sugauna“ žmoniją, t. y. suburia žmones į tikėjimą ir atgailą. Apaštalai, vedami Šventosios Dvasios, paskleidė Kristaus mokymą visame pasaulyje ir per tai surinko naują tikinčiųjų bendruomenę – Bažnyčią.
„Mylintysis žmones, šlovė Tau!“ – troparas baigiasi pagyra Kristui, kuris myli žmones ir padovanojo jiems amžinąjį gyvenimą bei Šventąją Dvasią kaip globėją, vedlį ir stiprybės šaltinį.
Šis troparas skirtas Sekminių šventei, kai Bažnyčia mini Šventosios Dvasios atėjimą ir apaštalų išsiuntimą į pasaulį skelbti Evangeliją. Sekminės laikomos Bažnyčios gimtadieniu, nes tą dieną apaštalai pradėjo viešai skelbti Jėzaus mokymą ir subūrė pirmąją krikščionių bendruomenę. Troparas primena apie Dievo išmintį, kurią Jis perteikė paprastiems žmonėms per Šventąją Dvasią, ir kaip ši išmintis pavertė apaštalus dideliais krikščioniškojo tikėjimo skelbėjais.
Sekminių troparas giedamas per Sekminių šventės liturgijas Rytų krikščionių bažnyčiose (stačiatikių ir rytų apeigų katalikų) ir per įvairias pamaldas, skirtas Šventosios Dvasios garbei. Jis primena tikintiesiems apie Šventosios Dvasios veikimą Bažnyčioje ir kiekvieno tikinčiojo gyvenime, stiprina jų tikėjimą ir įkvepia siekti dvasinio augimo bei pasitikėti Dievo vedimu.