„Saulės giesmė“ (dar žinoma kaip „Kūrinijos giesmė“) yra viena žymiausių Šventojo Pranciškaus Asyžiečio maldų ir poetinių kūrinių. Šis kūrinys laikomas vienu pirmųjų literatūrinių tekstų, parašytų italų kalba, ir išreiškia Pranciškaus gilų ryšį su kūrinija bei Dievo šlovinimą per visus jo kūrinius.
„Saulės giesmė“ buvo parašyta apie 1224 m., kai Šv. Pranciškus jau buvo beveik aklas ir kentėjo nuo įvairių sveikatos problemų. Giesmė atspindi jo džiaugsmą dėl gyvenimo ir visos kūrinijos, net ir kančios viduryje. Joje Šv. Pranciškus dėkoja Dievui už saulę, mėnulį, žvaigždes, orą, vandenį, ugnį, žemę ir net mirtį, viską pripažindamas kaip Dievo kūrinį, kuris atspindi Jo šlovę.
Saulės giesmės turinys
Giesmė prasideda šlovinimu Dievui, o vėliau Pranciškus kreipiasi į įvairius gamtos elementus kaip į „brolius“ ir „seseris“, pabrėždamas visų kūrinijos dalių vienybę Dievo akivaizdoje.
Pilnas „Saulės giesmės“ tekstas:
Aukščiausiasis, Visagalis, Gerasis Viešpatie,
Tau vienam tinka šlovė, pagarba, garbė ir visokeriopas palaiminimas.
Tik Tu vienas esi vertas to, o žmogus nėra vertas Tavo vardo minėti.
Būk pagarbintas, Viešpatie, su visais Tavo kūriniais,
Ypač su kilnia seserimi Saule,
Kuri neša dieną ir per kurią Tu mus apšvieti.
Ji graži ir spindinti didinga šviesa,
Tavo atvaizdas, Aukščiausiasis.
Būk pagarbintas, Viešpatie, per brolį Mėnulį ir žvaigždes,
Danguje Tu jas padarei skaidrias, brangias ir gražias.
Būk pagarbintas, Viešpatie, per brolį Vėją,
Per orą, debesis, skaidrų dangų ir visus orus, per kuriuos Tu palaikai savo kūrinius.
Būk pagarbintas, Viešpatie, per seserį Vandenį,
Kuri yra labai naudinga, nuolanki, brangi ir skaisti.
Būk pagarbintas, Viešpatie, per brolį Ugnį,
Per kurį Tu apšvieti naktį,
Jis gražus, malonus, galingas ir stiprus.
Būk pagarbintas, Viešpatie, per seserį, mūsų Motiną Žemę,
Kuri mus maitina ir valdo,
Ji atneša įvairių vaisių, spalvingų gėlių ir žolių.
Būk pagarbintas, Viešpatie, per tuos, kurie atleidžia dėl Tavo meilės
Ir kurie iškenčia silpnumus ir kančias.
Palaiminti tie, kurie išlaiko taiką, nes jie bus karūnuoti Tavo ramybės.
Būk pagarbintas, Viešpatie, per mūsų seserį Kūno Mirtį,
Nuo kurios joks gyvas žmogus negali pabėgti.
Vargas tiems, kurie mirs mirtinos nuodėmės būklėje;
Palaiminti tie, kuriuos Mirtis suras laikantis Tavo šventos valios,
Nes antroji mirtis jiems nieko blogo nepadarys.
Girkite ir laiminkite mano Viešpatį,
Dėkokite Jam ir tarnaukite su dideliu nuolankumu.
Reikšmė ir simbolika
Šv. Pranciškaus giesmė skatina gilų ryšį su Dievu per kūriniją. Kiekvienas gamtos elementas – saulė, mėnulis, vanduo, ugnis, žemė – yra simbolinis Dievo kūrybos ženklas, rodantis Jo didybę ir rūpestį. Pranciškus taip pat skelbia apie „brolį Mirtį“ kaip dalį gyvenimo ciklo, ragindamas sutikti ją su tikėjimu, nes mirtis tiems, kurie laikosi Dievo valios, yra kelias į amžinąjį gyvenimą.
„Saulės giesmė“ yra krikščioniškosios ekoteologijos ir ekologinio sąmoningumo pavyzdys. Ji išreiškia Pranciškaus suvokimą, kad visi Dievo kūriniai yra tarpusavyje susiję, verti dėmesio ir meilės, nes visi jie yra Dievo dovanos.