Santiago Matamoros yra istorinė ir legendinė figūra, siejama su šventuoju Jokūbu Didžiuoju (Santiago), vienu iš Jėzaus Kristaus apaštalų. „Matamoros“ reiškia „maurų žudikas“, o pats šventasis Jokūbas yra laikomas Ispanijos globėju ir riterių gynėju krikščionių kovose su musulmonais Rekonkistos laikotarpiu. Rekonkista buvo ilgas procesas, kai krikščionių karalystės atkovojo teritorijas, kurias valdė maurai (musulmonai) Ispanijoje nuo VIII amžiaus iki XV amžiaus.
Santiago Matamoros vaizduojamas kaip riteris, sėdintis ant balto žirgo, su kryžiuotų riterių atributais, dažnai matomas trypiantis musulmonus mūšio lauke. Ši legenda pirmiausia iškilo po vadinamosios Clavijo mūšio istorijos (844 m.), kurioje teigiama, kad šventasis Jokūbas stebuklingai pasirodė, kad padėtų krikščionių kariuomenei laimėti prieš musulmonus. Tai tapo simboliu ir dvasiniu įkvėpimu krikščionių kariams viso Rekonkistos laikotarpio metu.
Santiago Matamoros kultas buvo itin svarbus ne tik kariniu, bet ir religiniu bei kultūriniu atžvilgiu. Jo garbė buvo ypatingai pabrėžta piligrimystės maršrute į Santjago de Kompostelą, kur, kaip manoma, yra palaidoti šventojo Jokūbo palaikai. Tai padarė jį vienu iš žymiausių krikščionių šventųjų Europoje, ypač Viduramžių laikotarpiu.
Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje šis įvaizdis yra gana kontroversiškas dėl savo militaristinio ir antimusulmoniško pobūdžio, ir dažnai yra interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo konteksto. Kai kuriose šiuolaikinėse Ispanijos bažnyčiose ir meno kūriniuose Santiago Matamoros vaizduojamas be militaristinio akcento, labiau kaip šventasis piligrimų globėjas ir apsauga nuo blogio.