Saliamono giesmės

Saliamono giesmės arba Odes of Solomon (Saliamono giesmių knyga) yra senovės žydų religinių tekstų rinkinys, kurio autorius ar autoriai liko nežinomi. Šis tekstas neįeina į oficialų Biblijos kanoną, tačiau jis yra svarbus apokrifinių raštų dalis. Giesmės buvo parašytos maždaug I amžiaus pradžioje, greičiausiai helenistiniu laikotarpiu, o jų turinys atspindi tiek judaizmo, tiek ankstyvojo krikščionybės religinį mąstymą. Giesmės buvo išsaugotos įvairiuose rankraščiuose, tačiau didžiausia jų dalis buvo rasta 1909 m. Kairuštų rankraštinėse kolekcijose.

Saliamono giesmės yra dainos, kurios išreiškia šlovinimą ir pagarbą Dievui, dažnai pabrėždamos Jo kūrybos grožį, kūrinijos šventumą ir Dievo įsikišimą į žmonių gyvenimą. Kai kurios giesmės pateikia intymias, asmenines mintis apie Dievo meilę ir išgelbėjimą, taip pat pabrėžia Dievo šviesos ir malonės svarbą žmogaus gyvenime. Šios giesmės turi simbolinį, poetišką ir kartais mistinį charakterį.

Pagrindiniai bruožai:

1. Teologinis turinys: Saliamono giesmės pabrėžia Dievo šlovinimą ir dėkingumą už Jo kūrybą, suteikiantį išgelbėjimą bei gyvenimą. Giesmėse akcentuojama Dievo malonė, Jo veiksmai išgelbėjimo ir užtarimo srityse.
2. Simbolika: Giesmėse dažnai vartojama simbolika, kuri gali būti interpretuojama tiek žydų, tiek krikščionių kontekstuose. Pavyzdžiui, dieviškoji šviesa, meilė, džiaugsmas ir viltis dažnai pasirodo kaip centriniai motyvai.
3. Apokrifinė literatūra: Nors Saliamono giesmės neturi oficialaus kanoninio statuso, jos laikomos apokrifiniais raštais, kurie buvo vertinami ankstyvojo krikščionybės laikotarpiu. Taip pat jose galima rasti sąsajų su kitais bibliniais tekstais ir žydų mistiniais raštais.
4. Krikščioniškos paralelės: Dėl savo giliai religinės ir mistinės prigimties, Saliamono giesmės taip pat tapo reikšmingos krikščionybės raštų kontekste. Jos buvo siejamos su ankstyvosios krikščionybės giesmėmis, ir kai kurie teologai jas vertina kaip pranašišką simboliką, kurią galima pritaikyti Jėzaus Kristaus šviesai ir išgelbėjimui.
5. Poetinis ir liturginis pobūdis: Giesmės turi poetinę struktūrą, dažnai apimantį ir lyrinį, ir dainų pobūdį. Jos galėjo būti naudojamos liturginėse apeigose, atspindinčiose Dievo šlovinimą ir dėkojimą už Jo kūrinijos grožį.

Saliamono giesmės suteikia gilesnį supratimą apie Dievo meilę ir Jo siekį išgelbėti žmoniją. Jos taip pat atskleidžia ankstyvosios žydų minties ir jausmų spektrą, įskaitant galingą Dievo veikimą pasaulyje. Nors jos yra apokrifinės, kai kurios jų giesmės buvo labai vertinamos pirmųjų krikščionių, kadangi jos išreiškia dvasinį trokštą ir meilę Dievui.

Saliamono giesmės yra poetiškas ir gilus tekstas, kuriame pateikiami tiek Dievo kūrybos šlovinimo motyvai, tiek intymūs išgyvenimai apie Dievo šviesą ir malonę. Nors jos nėra įtrauktos į Biblijos kanoną, Saliamono giesmės turi reikšmės tiek judaizmo, tiek krikščionybės tradicijose. Jas galima laikyti mistine ir dvasine ištara, kuri atskleidžia žmogaus santykį su Dievu ir Jo šviesą gyvenime.

Iš prarastųjų Biblijos knygų ir pamirštųjų Edeno knygų

Oda 1

1 Viešpats yra ant mano galvos kaip vainikas, ir aš nebūsiu be Jo.
2 Jie nupynė man tiesos vainiką, ir jis sukėlė tavo šakų pumpuravimą manyje.
3 Jis nėra kaip suvytęs vainikas, kuris neduoda pumpurų, bet tu gyvuoji ant mano galvos ir pražydai ant jos.
4 Tavo vaisiai pilnai sunokę ir tobuli, jie pilni tavo išganymo.

Oda 2

Jokia šio skyriaus dalis nebuvo nustatyta.

Oda 3

Pirmosios šio skyriaus eilutės dingo.

1 … aš apsirengiau.
2 Ir Jo nariai yra su Juo. Ant jų aš stoviu, ir Jis mane myli.
3 Nes aš nebūčiau pažinęs Viešpaties meilės, jei Jis nebūtų mane mylėjęs.
4 Kas gali atskirti meilę, jei ne tas, kuris yra mylimas?
5 Aš myliu Mylimąjį, ir mano siela Jį myli.
6 Kur yra Jo poilsis, ten esu ir aš.
7 Aš nebūsiu svetimas, nes pas Aukščiausiąjį ir Gailestingąjį Viešpatį nėra pavydo.
8 Aš susivienijau su Juo, nes Mylintysis surado Mylimąjį.
9 Ir kadangi mylėsiu Jį, kuris yra Sūnus, pats tapsiu sūnumi.
10 Nes tas, kuris susivienija su Nemirtinguoju, pats taps nemirtingu.
11 Ir tas, kuris džiaugiasi Gyvuoju, pats taps gyvu.
12 Tai Viešpaties Dvasia, kuri nemeluoja, kuri moko žmonių sūnus pažinti Jo kelius.
13 Būkite išmintingi, supratingi ir budrūs. Aleliuja.

Oda 4

Šis skyrius reikšmingas dėl istorinių užuominų, su kuriomis jis prasideda. Gali būti, kad kalbama apie šventyklos uždarymą Leontopolyje, Egipte.

1 Niekas, o mano Dieve, nepakeičia tavo šventosios vietos.
2 Ir neįmanoma jos perkelti į kitą vietą, nes niekas neturi tam galios.
3 Juk savo šventovę tu suplanavai dar prieš sukurdamas kitas vietas.
4 Tai, kas yra senesnė, nebus pakeista tų, kurie yra jaunesni už ją.
5 Tu davei savo širdį, Viešpatie, savo tikintiesiems; niekada jų neapleisi ir liksi vaisingas.
6 Nes viena tavo tikėjimo valanda yra tarsi dienos ir metai.
7 Kas gi apsisiautęs tavo malone būtų sužeistas?
8 Tavo antspaudas yra atpažįstamas, ir tavo kūriniai jį pažįsta, o tavo dangiškieji pulkai jį turi.
9 Tu davei mums savo bendrystę ne todėl, kad tau mūsų reikėjo, bet kad mes tavęs reikėjome.
10 Leisk mums paragauti tavo rasos ir atverk gausius savo šaltinius, liejančius mums pieną ir medų.
11 Pas tave nėra gailesčio, kad turėtum atgailauti dėl savo pažadų.
12 Visa pabaiga tau jau buvo atskleista, nes tai, ką davei, davei laisvai.
13 Kad nebeatimtum ir neatsiimtum to, ką davei.
14 Nes visa jau buvo atskleista prieš tave kaip Dievą ir sutvarkyta nuo pat pradžios, o tu, Dieve, viską sukūrei. Aleliuja.

Oda 5

Šis skyrius įdomiai sutampa su Salomės kalba kitame senoviniame rašte Pistis Sophia.

1 Dėkosiu tau, Viešpatie, nes tave myliu.
2 O Aukščiausiasis, tu manęs neapleisi, nes tu esi mano viltis.
3 Laisvai gavau tavo malonę, ja gyvensiu.
4 Mano persekiotojai ateis ir manęs nepamatys.
5 Tamsos debesis aptrauks jų akis, ir sunki prieblanda juos apakins.
6 Jie neturės šviesos, kad galėtų mane matyti, jie negalės manęs sučiupti.
7 Tegu jų sumanymai virsta tamsa, ir tegu jų gudrūs planai sugrįžta ant jų pačių galvų.
8 Jie planavo prieš mane, bet nesėkmingai.
9 Mano viltis yra Viešpatyje, todėl nebijosiu, nes Viešpats yra mano išgelbėjimas.
10 Jis yra vainikas ant mano galvos, todėl aš nepajudėsiu, net jei viskas aplink mane drebėtų, stovėsiu tvirtai.
11 Jei viskas, kas matoma, išnyktų, aš vis tiek neliksiu miręs, nes Viešpats yra su manimi, ir aš esu su Juo. Aleliuja.

Oda 6

Pirmojo amžiaus universalizmas įdomiai atsiskleidžia 10 eilutėje.

1 Kaip ranka juda per arfą ir stygos prabyla,
2 Taip mano nariuose kalba Viešpaties Dvasia, ir aš kalbu Jo meile.
3 Nes ji sunaikina tai, kas svetima, ir visa, kas yra kartaus.
4 Nes taip buvo nuo pradžios ir bus iki pabaigos – niekas Jam neprieštaraus ir niekas neatsistos prieš Jį.
5 Viešpats padaugino žinojimą apie save ir trokšta, kad tai būtų žinoma, nes iš savo malonės Jis tai mums davė.
6 Ir Jis suteikė mums savo vardo šlovę: mūsų dvasios šlovina Jo šventąją Dvasią.
7 Nes ištryško upelis ir tapo didele bei plačia upe.
8 Ji užliejo ir suardė viską, ir atnešė (vandenį) į Šventyklą.
9 Ir žmonių vaikų tramdytojai negalėjo jos sulaikyti, nei tie, kurių darbas yra tramdyti vandenis.
10 Nes ji pasklido po visą žemę ir viską pripildė, ir visi žemėje ištroškusieji buvo pagirdyti.
11 Ir troškulys buvo numalšintas ir atgaivintas, nes iš Aukščiausiojo buvo duotas gėrimas.
12 Palaiminti tuomet yra šio gėrimo tarnai, kuriems patikėtas šis vanduo.
13 Jie numalšino sausas lūpas ir pakėlė nusilpusią valią.
14 Jie sulaikė sielas, kurios jau buvo arti išėjimo, nuo mirties.
15 Jie ištiesino ir pastatė kritusias galūnes.
16 Jie suteikė jėgų silpniesiems ir šviesos akims.
17 Nes kiekvienas juos pažino Viešpatyje ir jie gyveno gyvybės vandeniu per amžius.

Aleliuja!

Oda 7

Nuostabus, paprastas ir džiaugsmingas psalmas apie Įsikūnijimą.

1 Kaip pykčio prieš blogį impulsas, taip ir džiaugsmo impulsas dėl to, kas gražu, ir tai atneša savo vaisius nevaržomai.
2 Mano džiaugsmas yra Viešpats, ir mano impulsas yra link Jo – ši mano kelionė yra puiki.
3 Nes aš turiu pagalbininką – Viešpatį.
4 Jis leido man pažinti save be pavydo, savo paprastumu: Jo gerumas nusižemino Jo didybę.
5 Jis tapo panašus į mane, kad galėčiau Jį priimti; Jis buvo prilygintas man, kad galėčiau Jį apsivilkti.
6 Ir aš nedrebėjau, kai Jį pamačiau, nes Jis buvo man maloningas.
7 Jis tapo panašus į mano prigimtį, kad galėčiau Jį pažinti, ir į mano formą, kad nenusigręžčiau nuo Jo.
8 Žinojimo Tėvas yra žinojimo žodis.
9 Tas, kuris sukūrė išmintį, yra išmintingesnis už savo darbus.
10 Ir tas, kuris mane sukūrė, kai dar nebuvau, žinojo, ką darysiu, kai ateisiu į būtį.
11 Todėl Jis manęs pasigailėjo savo gausioje malonėje ir suteikė man prašyti iš Jo bei priimti iš Jo aukos.
12 Nes Jis yra nesunaikinamas, amžių pilnatvė ir jų užbaigimas.
13 Jis buvo duotas būti matomas tiems, kurie yra Jo, kad jie pažintų Tą, kuris juos sukūrė, ir kad nemanytų, jog atsirado patys iš savęs.
14 Nes Jis paskyrė pažinimą kaip kelią, jį išplatino ir išplėtė bei atvedė į tobulumą.
15 Ir virš jo Jis nustatė savo šviesos ženklus, ir aš ėjau jame nuo pradžios iki pabaigos.
16 Nes Jis tai atliko, ir Jis ilsėjosi Sūnuje, ir dėl Jo išganymo Jis suims viską į savo rankas.
17 Ir Aukščiausiasis bus pažintas savo šventuosiuose, kad paskelbtų dainuojantiesiems apie Viešpaties atėjimą.
18 Kad jie išeitų Jo pasitikti ir dainuotų Jam su džiaugsmu ir daugiabalsėmis arfomis.
19 Pranašai ateis pirma Jo, ir jie bus matomi Jo akivaizdoje.
20 Ir jie šlovins Viešpatį dėl Jo meilės, nes Jis yra arti ir mato.
21 Ir neapykanta bus pašalinta iš žemės, o kartu su pavydu ji bus paskandinta.
22 Nes neišmanymas buvo sunaikintas, nes atėjo Viešpaties pažinimas.
23 Tie, kurie kuria giesmes, giedos Aukščiausiojo Viešpaties malonę.
24 Ir jie atneš savo giesmes, ir jų širdis bus kaip diena – kaip puikus Viešpaties grožis, jų džiaugsminga giesmė.
25 Ir nebebus nė vieno, kuris kvėpuotų be pažinimo, nė vieno, kuris būtų nebylys.
26 Nes Jis suteikė burną savo kūrinijai, kad atvertų savo balsą į Jį ir Jį šlovintų.
27 Išpažinkite Jo galią ir parodykite Jo malonę.

Aleliuja!

ODA 8

Atkreipkite dėmesį į staigų perėjimą nuo psalmisto asmens prie Viešpaties asmens (10 eil.). Tai stiliaus prasme primena kanoninį Psalmyną.

1 Atverkite, atverkite savo širdis Viešpaties džiaugsmui!
2 Tegul jūsų meilė auga iš širdies iki pat lūpų,
3 Kad duotumėte vaisių Viešpačiui – gyvą [vaisių], šventą [vaisių], ir kalbėtumėte atidžiai Jo šviesoje.
4 Atsikelkite ir atsistokite tiesiai, jūs, kurie kažkada buvote pažeminti.
5 Skelbkite jūs, kurie tylėjote, nes jūsų burna buvo atverta.
6 Jūs, kurie buvote paniekinti, nuo šiol būkite išaukštinti, nes jūsų teisumas buvo išaukštintas.
7 Nes Viešpaties dešinė yra su jumis, ir Jis yra jūsų pagalbininkas.
8 Ir ramybė jums buvo paruošta dar prieš jūsų kovą.
9 Klausykite tiesos žodžio ir priimkite Aukščiausiojo pažinimą.
10 Jūsų kūnas nesuvokė to, ką jums sakau, nei jūsų širdys nesuprato to, ką jums rodau.
11 Saugokite mano paslaptį, jūs, kurie esate jos saugomi.
12 Saugokite mano tikėjimą, jūs, kurie esate jo saugomi.
13 Ir supraskite mano pažinimą, jūs, kurie mane iš tikrųjų pažįstate.
14 Mylėkite mane su meile, jūs, kurie mylite!
15 Nes aš nenusigręžiu nuo tų, kurie yra mano.
16 Aš juos pažinau dar prieš jiems ateinant į būtį ir įspaudžiau savo antspaudą jų veiduose.
17 Aš suformavau jų narius: savo pačių krūtis paruošiau jiems, kad jie gertų mano šventąjį pieną ir gyventų.
18 Aš jais gėriuosi ir nesigėdiju jų,
19 Nes jie yra mano kūriniai ir mano minčių stiprybė.
20 Kas gi pakils prieš mano rankų darbą? Kas gali jiems nepaklusti?
21 Aš panorėjau ir suformavau protą bei širdį – jie yra mano, ir savo dešine ranka išsirinkau išrinktuosius.
22 Ir mano teisumas eina pirma jų, ir jie nebus atskirti nuo mano vardo, nes jis yra su jais.
23 Prašykite ir būkite gausūs, ir pasilikite Viešpaties meilėje.
24 Ir būkite mylimi mylimajame – jūs, kurie esate išsaugoti Jame, kuris gyvena.
25 Ir išgelbėtieji Jame, kuris buvo išgelbėtas.
26 Ir jūs būsite rasti nepražūvantys per visus amžius savo Tėvo vardui.

Aleliuja!

ODA 9

Mes niekada tikrai nesužinosime, ar čia minimi karai yra dvasiniai, ar tikri, išoriniai karai.

1 Atverkite savo ausis, ir aš jums kalbėsiu. Duokite man savo sielas, kad galėčiau jums duoti ir savo sielą,
2 Viešpaties žodį ir Jo gerą valią – šventąją mintį, kurią Jis sugalvojo apie savo Mesiją.
3 Nes Viešpaties valioje yra jūsų išgelbėjimas, Jo mintyje – amžinasis gyvenimas, o jūsų pabaiga – nemirtingumas.
4 Būkite praturtinti Dievu, Tėvu, ir priimkite Aukščiausiojo mintį.
5 Būkite stiprūs ir atpirkti Jo malone.
6 Nes aš skelbiu jums ramybę, jums, Jo šventieji,
7 Kad nė vienas iš girdinčiųjų nenugrimztų kare, ir kad tie, kurie Jį pažino, nežūtų, o priimantieji nebūtų sugėdinti.
8 Amžinasis vainikas per amžius yra Tiesa. Palaiminti tie, kurie užsideda jį ant savo galvų.
9 Jis yra brangus akmuo, dėl kurio vyko karai.
10 Bet teisumas jį paėmė ir davė jums.
11 Uždėkite šį vainiką Viešpaties tikrojoje sandoroje.
12 Ir visi, kurie nugalėjo, bus įrašyti į Jo knygą.
13 Jų knyga yra pergalė, kuri priklauso jums. Ir ji (Pergalė) mato jus priešais save ir trokšta, kad būtumėte išgelbėti.

Aleliuja!

ODA 10

Galinga trumpa oda, kurioje pats Kristus yra kalbėtojas.

1 Viešpats nukreipė mano burną savo žodžiu, atvėrė mano širdį savo šviesa, ir padarė, kad manyje gyventų Jo nemirtingasis gyvenimas.
2 Jis davė man kalbėti taikos vaisius,
3 Kad atverčiau sielas tų, kurie nori ateiti pas Jį, ir kad paimčiau gerąją nelaisvę laisvei.
4 Aš sustiprėjau ir tapau galingas, ir paėmiau pasaulį į nelaisvę.
5 Ir pasaulis tapo mano Tėvo – Aukščiausiojo Dievo – šlovei.
6 Ir buvo surinktos tautos, kurios buvo išblaškytos.
7 Ir aš likau nesuterštas savo meile jiems, nes jie išpažino mane aukštumose, ir šviesos pėdsakai buvo įspausti jų širdyse.
8 Ir jie vaikščiojo mano gyvenime, buvo išgelbėti ir tapo mano tauta per amžius.

Aleliuja!

ODA 11.

Gražus Rojaus atgavimo eskizas ir palaiminimas tiems, kurie sugrįžo į nukritusio Adomo privilegijas.

1 Mano širdis buvo perskelta, ir jos gėlė pasirodė; ir joje išdygo malonė: ji davė vaisių Viešpačiui.
2 Nes Aukščiausiasis perskėlė mano širdį Savo Šventuoju Dvasia ir ištyrė mano meilę Jam: ir pripildė mane Savo meile.
3 Jo atvėrimas man tapo išgelbėjimu; ir aš bėgau Jo keliu Jo ramybėje, tiesos kelyje:
4 nuo pradžios iki pabaigos įgijau Jo pažinimą:
5 Ir aš buvau sustiprintas tiesos uoloje, kur Jis mane pastatė:
6 Ir kalbančios vandenys palietė mano lūpas iš Viešpaties šaltinio gausiai:
7 Ir aš gėriau ir apsvaigau gyvo vandens, kuris nemiršta;
8 Ir mano apsvaigimas nebuvo be pažinimo, bet aš atsisakiau tuštybės ir atsigręžiau į Aukščiausiąjį, savo Dievą,
9 Ir aš buvau praturtintas Jo dosnumu, ir aš atsisakiau kvailybės, kuri išsiplečia po žemę; ir aš nusivilkau ją ir išmetęs nuo savęs:
10 Ir Viešpats atnaujino mane Savo drabužiais, ir įsigalėjo mane Savo šviesa, ir iš aukščiau Jis man suteikė poilsį nesunykiame;
11 Ir aš tapau kaip žemė, kuri žydi ir džiaugiasi savo vaisiais:
12 Ir Viešpats buvo kaip saulė, šviečianti žemės veidą;
13 Jis nušvietė mano akis, ir mano veidas priėjo rasą; malonų Viešpaties kvapą;
14 Ir Jis nunešė mane į Savo Rojų; kur yra gausybė Viešpaties malonumo;
15 Ir aš garbinau Viešpatį dėl Jo šlovės; ir aš sakiau: Palaiminti, o Viešpatie, yra tie, kurie pasodinti Tavo žemėje, ir tie, kurie turi vietą Tavo Rojuje;
16 Ir jie auga iš medžių vaisių. Ir jie pasikeitė iš tamsos į šviesą.
17 Štai! visi Tavo tarnai yra gražūs, kurie daro gerus darbus ir atsiranda nuo piktadarystės į Tavo malonumą:
18 Ir jie atmušė medžių kartumą nuo savęs, kai jie buvo pasodinti Tavo žemėje;
19 Ir viskas tapo kaip Tavo relikvija ir amžinas atminimas apie Tavo ištikimus darbus.
20 Nes Tavo Rojuje yra gausybė vietos, ir niekas ten nėra nenaudingas;
21 Bet viskas pripildyta vaisių; šlovė Tau, o Dieve, Rojaus malonumas per amžius. Aleliuja.

ODA 12.

Ypatingai aukšto lygio dvasinė mintis.

1 Jis pripildė mane tiesos žodžiais; kad galėčiau kalbėti tą patį;
2 Ir kaip vandenų srautas teka tiesa iš mano burnos, ir mano lūpos rodo Jo vaisius.
3 Ir Jis padarė, kad Jo pažinimas gausėtų manyje, nes Viešpaties burna yra tikrasis Žodis ir Jo šviesos durys;
4 Ir Aukščiausiasis davė tai Savo žodžiams, kurie yra Jo grožio vertėjai ir Jo šlovės kartotojai, ir Jo patarimo išpažinėjai, ir Jo minties skelbėjai, ir Jo tarnų tvarkytojai.
5 Nes Žodžio greitis yra neišreiškiamas, ir kaip jo išraiška, taip ir jo greitis ir jėga;
6 Ir jo kelias neturi ribų. Jis niekada nesužlunga, bet stovi tvirtai, ir nežino nuosmukio nei jo kelio.
7 Nes kaip jo darbas, taip ir jo pabaiga: nes jis yra šviesa ir minties aušra;
8 Ir per jį pasauliai kalba vienas su kitu; ir Žodyje buvo tie, kurie tylojo;
9 Ir iš jo atėjo meilė ir darna; ir jie kalbėjo vienas su kitu, kas buvo jų; ir jie buvo prasiskverbę Žodžiu;
10 Ir jie pažino Tą, kuris juos sukūrė, nes jie buvo darningi; nes Aukščiausiojo burna kalbėjo jiems; ir Jo paaiškinimas ėjo per jį:
11 Nes Žodžio buveinė yra žmogus: ir jo tiesa yra meilė.
12 Palaiminti tie, kurie per jį suprato viską ir pažino Viešpatį Jo tiesoje. Aleliuja.

ODA 13.

Keista maža oda.

1 Štai! Viešpats yra mūsų veidrodis: atmerkite akis ir pamatykite save Jame: ir išmokite savo veido pavidalą:
2 Ir giedokite šlovę Jo Dvasiai: ir nusišluostykite nešvarumą nuo savo veido: ir mylėkite Jo šventumą, ir apsirenkite juo:
3 Ir būkite be dėmės visą laiką prieš Jį. Aleliuja.

ODA 14.

Ši oda yra tokia pat graži savo stiliumi kaip ir kanoninis Psalteris.

1 Kaip sūnaus akys link tėvo, tokios yra mano akys, o Viešpatie, visą laiką nukreiptos į Tave.
2 Nes pas Tave yra mano paguodos ir mano džiaugsmas.
3 Neatsisakyk savo gailestingumo nuo manęs, o Viešpatie: ir neatimk savo gerumo iš manęs.
4 Ištiesk man, o Viešpatie, visą laiką savo dešinę ranką: ir būk mano vadovas iki pabaigos, pagal savo malonę.
5 Leisk man būti patinkančiam Tavo akyse dėl Tavo šlovės ir dėl Tavo vardo:
6 Saugok mane nuo pikto, ir tegul Tavo romumas, o Viešpatie, lieka su manimi, ir Tavo meilės vaisiai.
7 Išmokyk mane Tavo tiesos psalmėmis, kad galėčiau duoti vaisių Tau:
8 Ir atverk man Tavo Šventosios Dvasios arfą, kad su visomis jos natomis galėčiau giedoti Tau, o Viešpatie.
9 Ir pagal savo gailestingumo gausą taip duok man; ir skubiai išpildyk mūsų prašymus; nes Tu gali visus mūsų poreikius. Aleliuja.

ODA 15.

Viena iš gražiausių odų šiame neįprastame rinkinyje.

1 Kaip saulė yra džiaugsmas tiems, kurie laukia jos aušros, taip mano džiaugsmas yra Viešpats;
2 Nes Jis yra mano Saulė, ir Jo spinduliai mane pakėlė, ir Jo šviesa išsklaidė visą tamsą nuo mano veido. Jame aš įgijau akis ir pamačiau Jo šventą dieną:
4 Ausys man atsirado, ir aš išgirdau Jo tiesą.
5 Pažinimo mintis man atiteko, ir aš džiaugiausi per Jį.
6 Aš palikau klaidos kelią ir ėjau link Jo, ir gavau išgelbėjimą iš Jo, be nekantrumo.
7 Ir pagal savo dosnumą Jis man davė, ir pagal savo puikų grožį Jis mane sukūrė.
8 Aš apsiavau nesunykią per Jo vardą: ir nusivilkau sugedimą Jo malone.
9 Mirtis buvo sunaikinta prieš mano veidą: ir pragaras buvo panaikintas mano žodžiu:
10 Ir nekintanti gyvybė pakilo Viešpaties žemėje,
11 Ir ji buvo paskelbta Jo ištikimiems, ir duota be apribojimų visiems, kurie Juo tiki. Aleliuja.

Likusio teksto ieškokite kituose šaltiniuose. Dar liko neišversta iki 42 skyriaus.