Rigveda – seniausias žinomas Vedų tekstas, sukurtas senovės Indijoje tarp maždaug 1500 ir 1200 m. pr. Kr. Tai giesmių ir maldų rinkinys, skirtas įvairioms dievybėms, tarp kurių svarbiausi yra Indra, Agni ir Varuna. Vedų raštai, kuriems priklauso ir Rigveda, buvo perduodami žodžiu iš kartos į kartą, o tiksli jų redakcija ilgą laiką išliko gyva tik žodinėje tradicijoje. Rigveda ne tik formavo senovės indų pasaulėžiūrą, bet ir padėjo pamatus vėlesnei hindų religijai bei filosofijai, pabrėždama dieviškosios tvarkos, aukos ir moralės sąsają. Dėl savo amžiaus ir sakralumo šis tekstas laikomas vienu didžiųjų žmonijos literatūrinių paminklų.
Laisvas vertimas į lietuvių kalbą, ištrauka
„Sveikiname tave, Agni, šventasis tarpininke,
kuris esi neregimoji jungtis tarp žmonių ir dievų.
Lai tavo liepsna nuneša mūsų maldas į aukštybes,
lai tavo kaitra prašalina tamsą iš mūsų širdžių.
Tu esi pradžia, palaima ir mūsų žodžių aidas,
meile apglėbk šią auką ir suvienyk žemę su dangum.“