The Last Supper – Leonardo da Vinci (Paskutinė vakarienė)
Nutapytas 1495–1498 m. Milano Santa Maria delle Grazie vienuolyne, šis paveikslas vaizduoja paskutinę Kristaus vakarienę su savo mokiniais, kur Jėzus praneša apie savo išdavystę. Paveikslas išsiskiria savo kompozicija ir emociniu intensyvumu, ypač šešių skirtingų reakcijų, kurias atspindi apaštalai, perteikimu.
The Creation of Adam – Michelangelo (Adomo sukūrimas)
Paveikslas yra viena iš freskų, esančių Sistinos koplyčioje Vatikane, nutapyta 1512 m. Michelangelo vaizduoja Adomo sukūrimą, kai Dievas ir žmogus siekia susijungti, išreiškiant Dievo kūrybinę galią ir žmogaus dieviškąją prigimtį. Paveikslas tapo simboliu tiek žmogaus potencialo, tiek dvasinės sąsajos su Dievu.
The Transfiguration – Raphael (Atsimainymas)
Nutapytas 1520 m. ir laikomas vienu iš paskutinių Rafaelio kūrinių, šis paveikslas vaizduoja Jėzaus atsiminimą, kai jis apsireiškia švytintis ant kalno. Jame susipina dvasinis švytėjimas ir žemiška kova, atspindintis perėjimą nuo žmogiškosios kančios prie dieviškos šlovės.
Madonna of the Rocks – Leonardo da Vinci (Uolų Madona)
Paveikslas nutapytas 1483–1486 m. ir yra dviejų versijų, viena Londone (National Gallery), kita – Paryžiuje (Luvras). Jame vaizduojama Madona su kūdikiu Jėzumi, šv. Jonu Krikštytoju ir angelais, o uolos fonas simbolizuoja tiek Dievo tvarinius, tiek paslaptį, kurią Madona saugo. Paveikslas išsiskiria dėmesiu natūraliems elementams ir subtiliai išreikšta emocija.
The Sistine Madonna – Raphael (Sistinos Madona)
Nutapytas 1512 m., šis paveikslas yra vienas iš Rafaelio šedevrų, vaizduojantis Madoną su Kūdikio Jėzumi ir šv. Sixtus bei šv. Barbara. Paveikslas išsiskiria savo šviesiu fonu, elegantiškomis figūromis ir didinga Madonos, kaip motinos ir Dievo karalienės, atvaizdu.
Christ of Saint John of the Cross – Salvador Dalí (Nukryžiuotas Kristus)
Nutapytas 1951 m., šis surrealistinis paveikslas vaizduoja Kristų, kabantį ant kryžiaus, matomą iš viršaus, kas suteikia šiam vaizdui paslaptingą ir netradicinę perspektyvą. Dalí, žinomas savo unikaliu stiliumi, perteikia šį religinių temų vaizdą kaip transcendentinę patirtį, kur dieviškasis ir žemiškasis susijungia.
„Adoration of the Mystic Lamb“ (Avinėlio pagarbinimas) yra centrinė Gento altoriaus panelė, sukurta Jan van Eyck ir baigta 1432 m. Tai vienas garsiausių flamandų tapytojo darbų ir laikomas ankstyvosios Šiaurės renesanso tapybos šedevru. Šis monumentalaus dydžio altorius (11 pėdų 5 coliai aukščio ir 15 pėdų 1 colis pločio atidarytas) yra Šv. Bavo katedroje Gente, Belgijoje.
The Garden of Earthly Delights – Hieronymus Bosch (Žemiškųjų malonumų sodas)
Nutapytas apie 1490–1510 m., „Žemiškųjų malonumų sodas“ yra vienas iš garsiausių Hieronymus Bosch kūrinių, žinomas dėl savo detalių ir fantastinių vaizdų. Paveikslas yra triptikas, kurio centrinėje dalyje pavaizduoti žemiški malonumai, kairėje – kūrybos pradžia ir rojus, o dešinėje – pragaro vaizdas. Šis paveikslas yra tiek alegorinis, tiek įspėjantis, nagrinėjantis žmogaus prigimties ir nuodėmės temas, kartu su boschui būdingu surrealizmu ir simbolizmu.
The Adoration of the Magi – Sandro Botticelli (Išminčių pagarbinimas)
Nutapytas apie 1482 m., šis paveikslas vaizduoja trijų išminčių, atnešančių dovanas Kūdikio Jėzui, sceną. Tai viena iš pagrindinių Rytų išminčių pagarbinimo interpretacijų, kuri dažnai tapoma Renesanso laikotarpiu. Paveikslas išsiskiria detalėmis, kaip antai garsusis Botticelli stilius, kuriame vaizduojamos elegantiškos figūros ir minkšti, švytintys tonai. Šiame kūrinyje taip pat įamžinta Botticelli meistriška portretų kūrimo technika, nes paveikslas gali turėti ir simbolinių politinių elementų, vaizduodamas garsių Florencijos asmenybių portretus tarp išminčių.
The Coronation of the Virgin – Diego Velázquez (Mergelės karūnavimas)
Nutapytas apie 1644–1645 m., šis paveikslas vaizduoja Mergelės Marijos karūnavimo sceną, kur Dievas Tėvas deda ant Jos galvos karūną, o aplink yra angelo choras. Paveikslas išsiskiria Velázquez’ui būdingu realizmu ir didinga kompozicija, sukurta remiantis baroko menui būdingais dvasiniais ir dramatiniais elementais. Šis kūrinys atspindi ne tik religinį, bet ir estetinį Velázquez meistriškumą, nes jis subtiliai perteikia šviesą ir detales, tuo pačiu pabrėžiant Mergelės Marijos šventumą ir dangiškąjį statusą.
“Cristo Resucitado Abrazado a la Cruz” (liet. „Prikeltas Kristus, apsikabinęs kryžių“) yra Guido Reni paveikslas, sukurtas baroko laikotarpiu (apie 1630 m.). Tai yra viena iš jo žinomiausių religinių kompozicijų, kurioje vaizduojamas prikeltas Kristus, apsikabinęs kryžių. Paveiksle Kristus vaizduojamas stovintis gyvas ir triumfuojantis, bet tuo pačiu laikantis kryžių, kuris simbolizuoja Jo auką ir pergalę prieš mirtį. Šis įvaizdis išreiškia dvigubą reikšmę: viena vertus, tai Kristaus pergalė prieš mirtį (prikėlimas), o kita vertus – kryžiaus kančios, per kurias Jis išgelbėjo žmoniją. Guido Reni buvo žymus italų baroko tapytojas, žinomas dėl savo subtilios ir emociškai išraiškingos religinių temų interpretacijos. Paveikslas „Cristo Resucitado Abrazado a la Cruz“ puikiai atspindi Reni stilių, kuriame dažnai buvo pabrėžiama tiek dvasinė, tiek fizinė kančia, tačiau taip pat ir triumfas.