Lenkija yra viena iš Europos šalių, kurioje religija turėjo ypatingą reikšmę istorijoje ir visuomenės gyvenime. Tikėjimas čia suformavo ne tik kultūrinius, bet ir politinius procesus. Religinė tradicija atspindi tūkstantmečio istoriją, per kurią keitėsi valstybių santvarkos, žmonių gyvenimo būdas ir dvasinės vertybės.
Pirmosios religijos apraiškos Lenkijoje buvo pagoniškos. Iki krikščionybės įsitvirtinimo vietiniai gyventojai garbino gamtos jėgas, įvairias dievybes ir atliko apeigas, susijusias su žemdirbyste bei cikliniais metų laikų pokyčiais. Pagrindinis posūkis įvyko 966 metais, kai Lenkijos kunigaikštis Mieško I priėmė krikštą. Tai buvo ne tik dvasinis, bet ir politinis sprendimas, kuris leido integruotis į Vakarų Europos krikščionišką pasaulį ir stiprinti valstybingumą.
Viduramžiais katalikybė tapo dominuojančia religija, o Bažnyčia įgavo reikšmingą vaidmenį valdant šalį. Buvo statomos katedros, steigiami vienuolynai, religinės institucijos prisidėjo prie švietimo ir kultūros sklaidos. Lenkija tapo viena didžiausių katalikybės tvirtovių Europoje, o tai išliko ir vėlesniais amžiais.
Reformacija XVI amžiuje atnešė naujas religines sroves. Protestantizmas pradėjo plisti tarp didikų ir miestiečių, tačiau nepajėgė pakeisti katalikybės dominavimo. Priešingai nei kai kuriose kitose Europos šalyse, Lenkijoje katalikybė sugebėjo išlaikyti savo pozicijas. Tuo metu atsirado religinė tolerancija – šalyje įsikūrė įvairios konfesijos, kurios sugyveno tarpusavyje.
Lenkijos istorijoje ne kartą buvo laikotarpių, kai religija atliko ne tik dvasinį, bet ir pasipriešinimo vaidmenį. XVIII–XIX amžiuje, kai šalis buvo padalyta tarp trijų imperijų, tikėjimas tapo vienu iš pagrindinių lenkų identiteto simbolių. Katalikų Bažnyčia ne tik palaikė dvasinę bendruomenę, bet ir skatino nacionalinį sąmoningumą.
XX amžiaus viduryje Lenkija tapo Sovietų įtakos zona, o komunistinė valdžia siekė sumažinti Bažnyčios įtaką. Nepaisant spaudimo, religija išliko svarbi visuomenėje. Popiežiaus Jono Pauliaus II veikla XX a. pabaigoje suteikė naują impulsą tikėjimui ir tapo vienu iš veiksnių, prisidėjusių prie Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo.
Šiandien Lenkija vis dar yra viena religingiausių Europos šalių. Remiantis statistikos duomenimis, apie 87% gyventojų išpažįsta katalikų tikėjimą. Kitos religinės bendruomenės, tokios kaip protestantai, stačiatikiai, musulmonai ir judėjai, sudaro mažesnę dalį gyventojų. Apie 10% lenkų save laiko netikinčiais arba nepriklauso jokiai organizuotai religijai.
Bažnyčios lankomumas vis dar yra aukštas, o religinės šventės išlaiko svarbią vietą žmonių gyvenime. Tikėjimas jungia bendruomenę, daro įtaką moralinėms vertybėms bei visuomenės diskusijoms apie socialinius klausimus.