Italija yra viena iš svarbiausių religinių centrų pasaulyje. Nuo seniausių laikų ši teritorija buvo įvairių tikėjimų ir dvasinių praktikų sankirta. Senovės romėnai garbino daugybę dievų, o jų religija buvo glaudžiai susijusi su valstybės gyvenimu. Šventyklos, aukojimai ir ritualai buvo neatsiejama visuomenės dalis, o Romos imperatoriai neretai buvo laikomi dieviškais.
Krikščionybės plitimas Italijoje prasidėjo dar pirmaisiais mūsų eros amžiais. Nepaisant pradinių persekiojimų, tikėjimas greitai įsitvirtino. 313 metais imperatorius Konstantinas paskelbė Milano ediktą, kuris suteikė krikščionims teisę laisvai praktikuoti savo tikėjimą. Po kiek laiko krikščionybė tapo oficialia Romos imperijos religija, o Roma tapo jos dvasiniu centru.
Viduramžiais Katalikų Bažnyčia įgijo didžiulę įtaką ne tik religiniame, bet ir politiniame gyvenime. Popiežiai tapo viena galingiausių jėgų Europoje, valdė ne tik dvasinius, bet ir žemiškuosius reikalus. Šventasis Sostas Romoje išliko svarbiausiu katalikybės simboliu. Vienuolynai tapo ne tik maldos, bet ir švietimo bei meno židiniais.
Renesanso epocha Italijoje atnešė naują požiūrį į tikėjimą. Religinė tapyba, skulptūra ir architektūra pasiekė aukščiausią lygį, sukurdama nepakartojamus meno šedevrus. Nepaisant to, religiniai konfliktai ir reformacijos judėjimai Europoje lėmė, kad Bažnyčia turėjo spręsti iššūkius, susijusius su naujais tikėjimo interpretavimais.
XIX ir XX amžiais Italijoje vyko reikšmingi pokyčiai. Vienas iš svarbiausių įvykių buvo Italijos suvienijimas, po kurio popiežiai neteko didžiosios dalies savo žemių. 1929 metais buvo pasirašytas Laterano susitarimas, kuriuo įkurta nepriklausoma Vatikano valstybė. Tai leido popiežiui išlaikyti dvasinę autoritetą, nepriklausant politinei Italijos valdžiai.
Nors ilgą laiką Italija buvo laikoma viena katalikiškiausių Europos šalių, pastaraisiais dešimtmečiais pastebima sekuliarizacijos tendencija. Vis dėlto katalikybė išlieka dominuojanti. Statistika rodo, kad apie 75% gyventojų laiko save katalikais. Aktyviai praktikuojančiųjų skaičius mažesnis – tik apie trečdalis reguliariai lanko bažnyčią. Be katalikybės, šalyje egzistuoja ir kitos religijos – musulmonai sudaro apie 5% gyventojų, stačiatikių bendruomenė auga dėl imigrantų iš Rytų Europos, taip pat yra protestantų, judėjų ir kitų religinių grupių.
Vatikanas, kaip Katalikų Bažnyčios širdis, tebėra reikšmingas tikintiesiems ir visai žmonijai. Religinė įtaka juntama tiek kasdienėje kultūroje, tiek istoriniame pavelde, todėl Italijos religijos istorija tebėra vienas ryškiausių pasaulio dvasinio gyvenimo elementų.