- Rasokit, dangūs, iš savų aukštybių,
debesys, lykit lietumi teisybės!
Išdžiūvus žemė teatsigaivina
ir Atpirkėją mums teišdaigina. - Kaip tamsią naktį klysdamas keleivis
į dangų žvelgia, ar neprasiblaivęs,
taip amžiais žmonės, klydę ir klajoję,
dangaus pagalbos šauktis nenustoja. - Kaip ryto saulės laukia vyturėliai,
o Dieve, laukiam mes akis pakėlę;
šaukiam pagalbos žmonės nusidėję,
meldžiame, prašom siųsti Atpirkėją. - O Dieve Tėve, geras, gailestingas,
išgirsk maloniai maldą ilgesingą;
siųsk savo Sūnų – mums teviešpatauja
ir visai žemei duoda veidą naują!
Giesmė prašo Dievo atsiųsti dangiškąją palaimą ir teisybę, kad ji atgaivintų žemę ir suteiktų išgelbėjimą žmonėms. Žmonės, kaip keliautojai tamsoje, nuolat ieško Dievo pagalbos ir laukia Atpirkėjo. Kaip rytą laukia saulės, taip tikintieji laukia Dievo išgelbėjimo. Giesmė kviečia Dievą siųsti Sūnų, kuris atneštų naują pradžią ir išgelbėjimą visai žmonijai.