Ramybė kaip upė, meilė kaip jūra,
Gaivus Dvasios vėjas, grąžinantis jėgas.
Tu – džiaugsmo šaltinis,
gydanti versmė.
Dvasia Šventoji, nuženk ir tekėk.
Giesmėje „Ramybė kaip upė“ išryškėja dvasinė harmonija ir Dievo teikiama meilė, kuri palyginama su didinga jūra. Dvasios vėjo gaivumas suteikia jėgų ir atgaivos, o Dievas vaizduojamas kaip džiaugsmo šaltinis, gydantis ir atnaujinantis. Šventoji Dvasia kviečiama ateiti ir tekėti, išreiškiant norą patirti jos švelnumą ir galingumą. Ši giesmė skatina dvasinį atsivėrimą ir viltį, pabrėždama Dievo buvimo ir palaikymo svarbą kasdieniame gyvenime.