Ramadanas yra devintasis mėnuo islamo kalendoriuje, ir tai yra vienas iš svarbiausių laikotarpių musulmonų tikėjime. Ramadanas laikomas šventuoju mėnesiu, nes jame, pagal musulmonų tradiciją, pranašui Mahometui buvo apreikštas pirmasis Korano skyrius, vadinamas „Laylat al-Qadr“ (Galios naktis). Šis mėnuo pažymi dvasinio atsinaujinimo ir susitelkimo laikotarpį, o pagrindinis jo elementas – pasninkas. Pasninkas yra vienas iš penkių islamo ramsčių ir turi ypatingą reikšmę kiekvienam tikinčiam musulmonui.
Ramadano mėnuo neturi fiksuotos datos, nes islamo kalendorius remiasi mėnulio ciklu, kuris yra trumpesnis nei Grigaliaus kalendorius. Todėl kiekvienais metais Ramadanas prasideda apie 10–12 dienų anksčiau nei ankstesniais metais pagal saulės kalendorių. Musulmonai pradeda Ramadaną po to, kai stebimas jaunatis. Tai reiškia, kad mėnesio pradžia gali skirtis priklausomai nuo geografinės padėties, nes mėnulis matomas skirtingose vietose skirtingu metu.
Pasninko metu musulmonai nuo aušros iki saulėlydžio susilaiko nuo maisto, gėrimų, rūkymo ir kitų fizinių malonumų. Tai laikas, skirtas ne tik fiziniam susilaikymui, bet ir dvasiniam augimui, gilesniam susitelkimui į maldą, labdarą ir artumą Dievui. Pasninkas moko kantrybės, drausmės ir empatijos vargingiesiems, nes alkis ir troškulys leidžia geriau suprasti sunkumus, su kuriais susiduria kiti žmonės.
Pasninkas prasideda „Suhoor“ – ankstyvu pusryčiu prieš aušrą, o baigiasi „Iftar“ – vakariene, kuria musulmonai dalinasi su šeima ir bendruomene po saulėlydžio. Dažnai pirmasis maistas po pasninko yra datulės ir vanduo, taip siekiama prisiminti pranašo Mahometo įpročius. Ramadano metu musulmonai skiria daugiau laiko maldai ir religiniams apmąstymams. Šis laikotarpis taip pat pabrėžia artimųjų bendrystę, dažnai organizuojami bendruomeniniai iftarai, kuriuose susirenka šeimos ir draugai.
Ypatinga Ramadano dalis yra „Laylat al-Qadr“, kuri, kaip manoma, įvyko paskutinėmis dešimčia Ramadano naktų. Tai naktis, kai, pagal islamo tradiciją, pranašui Mahometui buvo apreikšta pirmoji Korano žinia. Musulmonai tiki, kad ši naktis yra svarbesnė už tūkstantį mėnesių, ir malda bei geri darbai per šią naktį turi ypatingą vertę. Tikslus Laylat al-Qadr laikas nėra žinomas, todėl tikintieji per paskutines dešimt naktų dažnai atsiduria intensyvesnėse maldose.
Ramadano mėnuo baigiasi švente „Eid al-Fitr“, kuri pažymi pasninko pabaigą. Tai džiaugsminga diena, skirta šventimui su šeima, draugais ir bendruomene. Prieš pradedant šventę, musulmonai aukoja labdarai, vadinamai „Zakat al-Fitr“, kuri užtikrina, kad visi, net ir vargingiausi, galėtų švęsti. Šventės metu žmonės apsirengia geriausiais drabužiais, eina į mečetę bendrai maldai ir vaišinasi įvairiais patiekalais, dalindamiesi džiaugsmu su kitais.
Ramadanas, kaip dvasinio atsinaujinimo ir susilaikymo laikotarpis, ne tik stiprina asmeninį ryšį su Dievu, bet ir stiprina bendruomeniškumo dvasią tarp musulmonų. Korane yra pasakyta: „O jūs, kurie tikite, jums yra įsakytas pasninkas, kaip jis buvo įsakytas tiems, kurie buvo prieš jus, kad jūs būtumėte dievobaimingi.“ (Koranas 2:183). Ši citata pabrėžia Ramadano dvasinę reikšmę, skatinant tikinčiuosius pasiekti aukštesnį dievotumo ir drausmės lygį.