Prisikėlusio Jėzaus kelionė į Emausą yra pasakojama Luko 24:13–35. Tai vienas iš pirmųjų įvykių po Jėzaus prisikėlimo, kai Jis pasirodė dviem savo mokiniams, einantiems į kaimą, vadinamą Emausu. Ši istorija parodo Jėzaus prisikėlimą ir tai, kaip Jo mokiniai Jį atpažino per Rašto aiškinimą ir Duonos laužymą.
Pasakojimas apie kelionę į Emausą
1. Kelionė ir pokalbis su prisikėlusiu Jėzumi
Du Jėzaus mokiniai tą pačią prisikėlimo dieną buvo pakeliui iš Jeruzalės į kaimą, vadinamą Emausu, kuris buvo maždaug už 11 kilometrų (apie 60 stadijų) nuo Jeruzalės. Jie kalbėjosi apie visus įvykius, susijusius su Jėzaus nukryžiavimu ir mirtimi. Jiems besikalbant, prisijungė prisikėlęs Jėzus, tačiau mokiniai Jį neatpažino:
„Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu, bet jų akys buvo tarsi užrištos, ir jie Jo neatpažino.“ (Luko 24:15–16)
Jėzus paklausė, apie ką jie kalba, ir vienas iš jų, vardu Kleopas, su nuostaba atsakė, ar Jėzus vienintelis Jeruzalėje nežino, kas įvyko pastarosiomis dienomis. Jie pradėjo pasakoti apie Jėzų, apie tai, kad Jis buvo galingas pranašas, kaip Jis buvo nukryžiuotas, ir kaip jie tikėjosi, kad Jis atpirks Izraelį. Jie taip pat paminėjo moteris, kurios pranešė apie tuščią kapą ir prisikėlimą, tačiau jie patys dar nesuprato viso to reikšmės.
2. Jėzaus Rašto aiškinimas
Jėzus tuomet priekaištavo mokiniams dėl jų lėto supratimo ir pradėjo jiems aiškinti Raštus, parodydamas, kaip Senojo Testamento pranašystės išpranašavo Mesijo kančią ir prisikėlimą:
„Tada Jėzus jiems tarė: ‘O jūs, neišmanėliai! Kaip vangiai tikite tuo, ką yra kalbėję pranašai! Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir įeiti į savo garbę?’ Ir, pradėjęs nuo Mozės ir visų pranašų, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.“ (Luko 24:25–27)
Jėzus parodė, kad viskas, kas įvyko, buvo Dievo plano dalis, ir kad Mesijas turėjo kentėti, mirti ir prisikelti, kad įvykdytų Raštų pranašystes.
3. Duonos laužymas ir atpažinimas
Kai jie artėjo prie Emauso, Jėzus apsimetė, kad eina toliau, tačiau mokiniai Jį paragino pasilikti su jais, nes jau artėjo vakaras. Jie kartu sėdo vakarieniauti, ir Jėzus, paėmęs duoną, palaimino ją, laužė ir davė jiems:
„Kai Jis užėmė vietą prie stalo su jais, paėmė duoną, laimino, laužė ir padavė jiems. Tada jų akys atsivėrė, ir jie Jį pažino, bet Jis tapo nematomas jų akyse.“ (Luko 24:30–31)
Per Duonos laužymą mokiniai atpažino, kad tai yra Jėzus. Tai galėjo būti dėl to, kad jie prisiminė Paskutinę vakarienę, kur Jėzus taip pat laužė duoną su savo mokiniais.
4. Grįžimas į Jeruzalę
Po šio įvykio mokiniai buvo labai nustebinti ir sakė vienas kitam:
„Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje kalbėjo su mumis ir aiškino Raštus?“ (Luko 24:32)
Jie tuoj pat atsikėlė ir grįžo į Jeruzalę, kur rado kitus apaštalus ir mokinius, susirinkusius kartu, ir pasakė jiems, kad Jėzus tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui. Tada jie papasakojo savo patirtį, kaip Jėzus jiems pasirodė kelyje ir kaip jie Jį atpažino, kai Jis laužė duoną.
Dvasinė ir teologinė reikšmė
- Jėzaus prisikėlimas ir naujas gyvenimas: Šis pasakojimas parodo Jėzaus tikrąjį prisikėlimą ir Jėzaus fizinį, bet transformuotą kūną, kuris galėjo pasirodyti ir išnykti akimirksniu. Tai rodo, kad Jėzaus prisikėlimas nebuvo tik dvasinis reiškinys – Jis iš tiesų prisikėlė kūnu, tačiau Jo kūnas turėjo naujas savybes.
- Raštų aiškinimas: Jėzaus kelionėje į Emausą ypatingai svarbu tai, kad Jis mokiniams aiškino Senojo Testamento Raštus, parodydamas, kaip pranašystės buvo išpildytos Jo kančioje, mirtyje ir prisikėlime. Tai parodo, kad viskas, kas įvyko su Jėzumi, buvo Dievo plano dalis nuo pat pradžių.
- Atpažinimas per Duonos laužymą: Mokiniai atpažino Jėzų būtent per Duonos laužymą, kas yra svarbus simbolis krikščionims, ypač Eucharistijoje (Komunijoje). Duonos laužymas primena Paskutinę vakarienę ir Jėzaus žodžius, kad duona yra Jo kūnas, laužomas už daugelį.
- Širdies užsidegimas: Mokiniai pastebėjo, kad jų širdys „dega“, kai Jėzus aiškino jiems Raštus. Tai simbolizuoja, kaip Dievo žodis gali uždegti tikėjimą ir įkvėpti dvasinį supratimą.
Jėzaus kelionė į Emausą yra svarbi istorija apie tai, kaip prisikėlęs Jėzus pasirodė savo mokiniams ir kaip jie Jį atpažino per Rašto aiškinimą ir Duonos laužymą. Šis įvykis parodo ne tik Jėzaus tikrąjį prisikėlimą, bet ir tai, kaip Jis toliau veikia ir apsireiškia savo sekėjams, net po mirties. Tai taip pat sustiprina krikščionių tikėjimą ir supratimą apie Dievo planą, atskleistą per Jėzaus mirtį ir prisikėlimą.