„Prisikėlimo kanonas“, “Kanonas Paschai” (Paschos kanonas), giedamas per Velykų liturgiją, yra viena iškiliausių krikščionių švenčių giesmių, išreiškiančių džiaugsmą ir triumfą dėl Kristaus prisikėlimo. Ši giesmė yra sudaryta iš devynių giesmių arba odių, kurios šlovina Kristų kaip pergalę prieš mirtį ir tamsą. „Prisikėlimo kanonas“ dažnai priskiriamas Damaskiečiui Jonui, vienam iškiliausių Bizantijos liturginių himnografų.
Kanonas prasideda garsiais ir kupinais džiaugsmo žodžiais: „Kristus prisikėlė iš numirusių, mirtimi sunaikinęs mirtį, ir tiems, kurie kapuose, gyvenimą suteikęs!“ Ši eilutė yra Velykų troparas, apibūdinantis Kristaus pergalę prieš mirtį ir gyvenimo atgavimą, kuris per prisikėlimą suteikiamas visai žmonijai. Giedama daugkartinis šio troparo kartojimas per liturgiją leidžia tikintiesiems įsijungti į bendrą Bažnyčios džiaugsmą ir šlovinimą.
Kiekviena kanono giesmė yra paremta Šventojo Rašto tekstais ir perteikia skirtingus Kristaus prisikėlimo aspektus. Pavyzdžiui, pirmojoje odoje giedama: „Tą dieną, kurią Viešpats padarė, džiūgaukim ir džiaukimės joje!“ Tai kvietimas į džiaugsmą, nes Kristus prisikėlė ir atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą. Giedojimu tikintieji kviečiami dalyvauti tame džiaugsme ne tik liturgijos metu, bet ir savo gyvenime.
Ankstyvosiose giesmėse dažnai akcentuojamas kontrastas tarp mirties ir gyvenimo. Šventraštis kalba apie Kristaus nužengimą į pragarą, kur Jis išlaisvino teisiuosius, laikytus nelaisvėje nuo Adomo laikų. „Tu nužengei į gelmes, Viešpatie, ir sudaužei amžinas duris, kurios laikė belaisvius. Išlaisvinai visus, kurie buvo tamsybėse!“ – skelbia viena iš giesmių. Tokie žodžiai primena, kad Kristaus pergalė yra kosminio masto įvykis, apimantis ne tik žmoniją, bet ir visą kūriniją.
Vėlesnėse kanono giesmėse šlovinama Dievo meilė, kuri buvo atskleista per Kristaus mirtį ir prisikėlimą. „Kaip mylintis Dievas, Tu paaukojai save už mus, ir Tavo kraujas mus išlaisvino nuo nuodėmės,“ – giedama vienoje iš odių. Tai kvietimas tikintiesiems dėkoti už išganymą ir gyventi gyvenimą, kuris atspindi Dievo dovanotą meilę.
Svarbi kanono dalis yra Dievo Motinos pagerbimas. Devintoji oda tradiciškai skiriama Marijai, kurią Bažnyčia šlovina kaip Dievo Gimdytoją, dalyvavusią išganymo istorijoje. „Tavo gimimas, Mergele, tapo džiaugsmo šaltiniu visai kūrinijai, nes iš Tavęs užgimė Kristus, pasaulio Gelbėtojas,“ – giedama devintojoje odoje. Tai parodo, kad Velykų džiaugsmas neatsiejamas nuo Dievo Motinos pagarbos, kuri buvo Dievo plano dalis.
„Prisikėlimo kanonas“ yra ne tik himnas, bet ir dvasinė kelionė, kuri kviečia tikinčiuosius įsitraukti į Kristaus pergalės slėpinį. Jame skambantys žodžiai yra priminimas apie Dievo meilę, pergalę prieš mirtį ir atvertas amžinojo gyvenimo duris. Šios giesmės, giedamos bendruomenėje, suvienija Bažnyčią džiaugsme ir vilties pilnatvėje. Kristaus prisikėlimo šventė išlieka dvasinio gyvenimo šerdimi, kurios prasmę giliai perteikia šis kanonas, kviečiantis kiekvieną tikintįjį pasinerti į prisikėlimo džiaugsmą ir dėkingumą.
Pirma oda
Irmosas
„Prisikėlimo diena! Tebūna nušviestos tautos! Viešpaties Velykos – mūsų Velykos! Iš mirties į gyvenimą ir iš žemės į dangų mus pervedė Kristus, mūsų Dievas, ir mes dainuojame triumfo giesmę.“
„Apvalykime savo pojūčius, kad galėtume regėti neišsakomos šviesos prisikėlusį Kristų. Jis taria: ‘Džiaukitės!’ – ir mes išgirsime tai aiškiai, dainuodami triumfo giesmę.“
„Tegu dangus džiaugiasi, tegu žemė švenčia, tegu švenčia visas pasaulis – tiek matomas, tiek nematomas, nes Kristus prisikėlė, atnešdamas amžiną džiaugsmą.“
Trečia oda
Irmosas
„Ateikite, gerkime naują gėrimą, ne stebuklingai gautą iš bevaisės uolos, bet nemirtingumo šaltinį, trykštantį iš Kristaus kapo, kuriuo esame sustiprinami.“
„Dabar viskas yra pripildyta šviesos: dangus, žemė ir požemiai. Tad visa kūrinija tešvenčia Kristaus prisikėlimą, per kurį esame sustiprinti.“
„Vakar buvau palaidotas su Tavimi, Kristau. Šiandien prisikeliu su Tavimi. Vakar buvau nukryžiuotas su Tavimi. Tegul Tu mane taip pat pašlovini savo Karalystėje, Išganytojau.“
Šešta oda
Irmosas
„Tu nusileidai į žemės gelmes ir sutraukei amžinus pančius, Kristau, ir, kaip Jonas iš banginio, po trijų dienų prisikėlei iš kapo.“
„Kristau, išsaugojęs nepažeistą Tavo gimimą, Tu prisikėlei iš kapo, nepažeidęs kapo uždangų. Tu atvėrei mums Rojaus vartus.“
„Mano Išganytojau, Tu, gyvas ir nesunaikinamas Avinėlis, kaip Dievas laisvai save paaukojai Tėvui. Tu prisikėlei iš kapo ir su savimi prikėlei visą Adomo giminę.“
Devinta oda
Irmosas
„Švieskis, švieskis, naujoji Jeruzale! Viešpaties šlovė suspindėjo virš Tavęs. Šok, Sione, ir džiūgauk! O Tu, Tyroji, džiaukis savo Sūnaus prisikėlimu!“
„O dieviškas, o brangus ir saldus balsas! Tu pažadėjai būti su mumis iki laikų pabaigos. Mes džiaugiamės laikydamiesi šio pažado kaip mūsų vilties inkaras.“
„O didis ir švenčiausias Velykų Kristau! O Dievo išmintie ir Žodi, dovanok mums aiškiau dalyvauti Tavo Karalystėje neišblėstančioje šviesoje.“
Pabaigos pasikartojimas (kiekvienoje odoje kartojama):
„Kristus prisikėlė iš numirusių, mirtimi sunaikinęs mirtį, ir tiems, kurie kapuose, gyvenimą suteikęs!“