Pradžiukite, chorai dangaus giesmininkų,
sulaukę linksmybės šventųjų Velykų.
Nes paslaptys Kryžiaus kaip saulė nušvito,
štai Kristus laimėjo, o pragaras krito.
Pradžiuk ir tu, žeme, šviesybe užtvinus,
galybių Karaliaus gerumą pažinus.
Jis jau panaikino tamsybių vergiją,
paleido iš pančių Adomo ainiją.
Pradžiuki, Bažnyčia, mūs motina brangi,
žiūrėk, kaip nušvito tavoji padangė.
Dvasia tikinčiųjų su Kristum pakilo,
linksmybės giesmėmis jų lūpos prabilo.
Neklystantį gavom kelionėje Vadą:
pats Kristus buveinę Tėvynėj mums žada.
Jis nuodėmių purvą nuo sielų nuplovė
ir mirčiai galingai geluonį išrovė.
Ši giesmė yra triumfuojanti ir džiugi, pabrėžianti Kristaus pergalę ir šventųjų Velykų džiaugsmą. Pirmoje strofą džiaugiamasi, kad Kristus nugalėjo mirtį ir pragarą, o tamsybėms yra galas. Antroje strofą kviečiama žemė ir Bažnyčia švęsti šią pergalę, nes Kristus pašalino nuodėmių vergiją ir išlaisvino žmoniją. Trečioje strofą akcentuojamas Kristaus vadovavimas ir jo pažadas suteikti amžinąją buveinę, bei jo galios ištrinti nuodėmes ir nugalėti mirtį. Giesmė išreiškia džiaugsmą, dėkingumą ir šventės didingumą, būdama svarbi Velykų liturgijos dalis.