Popiežius Zosimas buvo 41-asis Romos popiežius, kuris tarnavo nuo 417 m. kovo 18 d. iki 418 m. gruodžio 25 d. Jo pontifikato laikotarpiu svarbiausias klausimas buvo pelagianizmo ginčas, kuris sukėlė didelį susirūpinimą bažnyčioje. Pelagianizmas, kurį propaguodavo Pelagijus, teigė, kad žmonės gali pasiekti išgelbėjimą vien savo pastangomis, nesinaudodami dieviška malone. Tai prieštaravo tradiciniam krikščioniškam mokymui apie pirmapradę nuodėmę ir dievišką malonę.
Zosimas, iš pradžių, atrodė palankus Pelagijui ir jo mokymui. Jis netgi pasikvietė Pelagijų į Romą, kad patvirtintų jo mokymą. Tačiau vėliau, po to, kai gavo daugiau informacijos apie Pelagianizmo įtaką ir pasekmes, Zosimas pasikeitė savo nuomonę. 418 m. jis paskelbė pelagianizmą kaip ereziją, pasmerkė Pelagijų ir patvirtino tradicinį mokymą apie malonę.
Zosimo pontifikatas buvo trumpas, bet reikšmingas. Jis padėjo sustiprinti Bažnyčios poziciją ir kovą su erezijomis. Be to, jis taip pat dirbo, kad sureguliuotų ir stiprintų bažnyčios struktūras, siekdamas išlaikyti vienybę ir tvarką krikščionių bendruomenėje.
Zosimas mirė 418 m. ir buvo palaidotas Romoje. Jo palikimas yra susijęs su kovos už ortodoksiją ir teologinės doktrinos stiprinimu Bažnyčioje periodu.