Šventasis Silvestras I buvo Romos popiežius nuo 314 iki 335 metų, vadovavęs Bažnyčiai labai svarbiu laikotarpiu, kai krikščionybė pradėjo tapti teisėta ir įtakinga religija Romos imperijoje. Jo pontifikatas sutapo su imperatoriaus Konstantino Didžiojo valdymu, kuris 313 m. paskelbė garsųjį Milano ediktą, legalizavusį krikščionybę ir užbaigusį daugelį metų trukusius Bažnyčios persekiojimus.
Silvestras I, gimęs Romoje, buvo kilęs iš pamaldžios šeimos. Jis tapo popiežiumi praėjus vos metams po Milano edikto paskelbimo, o jo pontifikatas buvo viena ilgiausių Bažnyčios istorijoje. Silvestras vadovavo Bažnyčiai daugiau nei 20 metų ir prisidėjo prie Bažnyčios autoriteto stiprinimo bei krikščionybės plitimo visoje Romos imperijoje.
Vienas iš reikšmingiausių įvykių Silvestro pontifikato metu buvo Pirmasis Nikėjos susirinkimas, vykęs 325 metais. Nors pats Silvestras nedalyvavo susirinkime (jo atstovai dalyvavo vietoje jo), šis susirinkimas buvo labai svarbus Bažnyčios istorijoje. Susirinkime buvo pasmerkta arijonizmo erezija, kuri neigė Kristaus dieviškumą, ir suformuluota Nikėjos tikėjimo išpažinimo formulė, kuri tapo Bažnyčios dogmų pagrindu.
Silvestras I taip pat buvo atsakingas už reikšmingus bažnytinių pastatų statybos darbus. Jis bendradarbiavo su imperatoriumi Konstantinu, kuris finansavo svarbiausių krikščionių šventyklų statybą Romoje, įskaitant Šv. Petro baziliką Vatikane ir Laterano baziliką – vyskupo katedrą, kuri tapo Romos popiežiaus rezidencija. Šios šventovės tapo svarbiais krikščionybės simboliais ir išlieka reikšmingomis iki šiol.
Nors Silvestras I pats nėra žinomas dėl raštų ar teologinių traktatų, jo pontifikatas ženklino perėjimą nuo pogrindinės krikščionybės prie oficialios, viešos Bažnyčios, kuri ėmė aktyviai dalyvauti Romos imperijos gyvenime. Tai buvo laikotarpis, kai Bažnyčia įgavo naują statusą ir galėjo laisvai plėtoti savo doktrinas, liturgiją bei bendruomenes.
Silvestras I mirė 335 m. gruodžio 31 d., o jo atminimas švenčiamas tą pačią dieną. Jis buvo kanonizuotas dėl savo vadovavimo Bažnyčiai per vieną svarbiausių jos istorijos laikotarpių, kai krikščionybė tapo pripažinta religija Romos imperijoje. Šventasis Silvestras I yra gerbiamas už tai, kad sugebėjo išlaikyti Bažnyčios vienybę ir autoritetą, nepaisant didelių pasikeitimų ir naujų iššūkių krikščionių pasaulyje.