Šventasis Sikstas I buvo vienas iš ankstyvųjų Romos popiežių, vadovavęs Bažnyčiai nuo 115 iki 125 metų. Jo pontifikatas vyko valdant Romos imperatoriams Trajanui ir Hadrianui, kai krikščionybė vis dar buvo laikoma neteisėta religija ir patyrė persekiojimus. Nors nėra daug išsamių istorinių šaltinių apie jo gyvenimą, Sikstas I laikomas labai svarbia figūra Bažnyčios formavimosi ir stiprinimo istorijoje.
Manoma, kad Sikstas I buvo romėnas, gimęs kilmingoje šeimoje, tačiau ankstyvosios jo gyvenimo detalės nėra aiškios. Jis tapo septintuoju popiežiumi po Šventojo Petro ir buvo atsakingas už Bažnyčios vadovavimą per sunkius laikus. Jo laikotarpiu krikščionys susidūrė su sunkiomis sąlygomis, nes Romos valdžia juos persekiojo dėl jų tikėjimo ir atsisakymo garbinti imperatorių kaip dievą.
Vienas iš svarbių Siksto I nuopelnų buvo liturginių taisyklių įvedimas. Jis sustiprino bažnytinę discipliną ir nurodė, kad tik kunigai galėtų liesti šventąsias Komunijos taurę. Ši taisyklė išliko esminiu Bažnyčios liturgijos principu ir atspindėjo Bažnyčios hierarchinę struktūrą bei jos narių dvasinį autoritetą.
Sikstas I laikomas kankiniu, nors tikslios jo mirties aplinkybės nėra gerai žinomos. Tradiciškai manoma, kad jis mirė persekiojimų metu dėl savo tikėjimo Romoje, tačiau kai kurie istorikai abejoja šia versija, nes Siksto pontifikato laikotarpiu persekiojimai buvo ne tokie intensyvūs. Nepaisant to, jo ištikimybė Bažnyčiai ir krikščioniškosios doktrinos gynimas lėmė, kad jis buvo pripažintas šventuoju.
Šventasis Sikstas I palaidotas Vatikano nekropolyje, o jo atminimas švenčiamas balandžio 6 dieną. Kaip ir daugelis ankstyvųjų Bažnyčios vadovų, jis svarbus dėl savo indėlio į Bažnyčios tvarkos ir disciplinos formavimą.