Šventasis Pijus X, gimęs Giuseppe Melchiorre Sarto, buvo Katalikų bažnyčios popiežius nuo 1903 iki 1914 metų ir laikomas vienu iš svarbiausių XX a. bažnyčios reformatorių. Jis gimė 1835 m. birželio 2 d. Riese, Italijoje, neturtingoje, bet labai religingoje šeimoje. Jo tėvas buvo pašto tarnautojas, o motina – siuvėja, todėl Giuseppe augo kukliomis sąlygomis. Nuo pat vaikystės jis pasižymėjo dideliu pamaldumu ir troškimu tapti kunigu.
Giuseppe Sarto buvo išskirtinai talentingas studentas, baigęs seminariją Padovoje ir įšventintas į kunigus 1858 metais. Jis dirbo įvairiose parapijose, tapo žinomas dėl savo meilės žmonėms, kuklumo ir atsidavimo vargstantiems. Po sėkmingo darbo su bendruomenėmis, jis buvo paskirtas Venecijos patriarchu, o vėliau, 1903 m., buvo išrinktas popiežiumi, pasirenkant vardą Pijus X.
Pijus X yra žinomas dėl didžiulio Bažnyčios reformavimo, ypatingą dėmesį skiriant liturgijai ir dvasiniam atgimimui. Vienas iš svarbiausių jo nuopelnų buvo liturginės muzikos atgaivinimas. Jis skatino grigališkąjį choralą, tikėdamas, kad jis gali sugrąžinti dvasingumą į bažnytines apeigas. Be to, jis stengėsi paprastinti liturgines apeigas ir padaryti jas labiau prieinamas tikintiesiems.
Pijus X taip pat buvo žinomas dėl savo kovos su modernizmu, judėjimu, kuris tuo metu kėlė pavojų tradicinėms katalikų Bažnyčios dogmoms. Jis laikė modernizmą grėsme, nes jis siekė įvesti naujas teologines ir filosofines idėjas, prieštaraujančias Bažnyčios mokymui. Siekdamas apsaugoti katalikų tikėjimo tyrumą, 1907 m. Pijus X paskelbė encikliką „Pascendi Dominici Gregis“, kurioje griežtai pasmerkė modernistines idėjas ir nurodė visiems katalikų dvasininkams bei mokytojams prisiekti ištikimybę tradiciniam Bažnyčios mokymui.
Pijus X taip pat stipriai prisidėjo prie sakramentų reformos. Viena iš jo žymiausių iniciatyvų buvo skatinti dažnesnį tikinčiųjų dalyvavimą Eucharistijoje. Jis taip pat leido vaikams nuo septynerių metų amžiaus priimti pirmąją Komuniją, tikėdamas, kad ankstyvas sakramentų priėmimas gali padėti ugdyti dvasinį gyvenimą. Dėl šios reformos Pijus X kartais vadinamas „Vaikų popiežiumi“.
Šventasis Pijus X mirė 1914 m. rugpjūčio 20 d., likus kelioms savaitėms iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Jis buvo kanonizuotas 1954 m. ir tapo pirmuoju popiežiumi po Pijaus V, kuris buvo paskelbtas šventuoju. Pijus X yra gerbiamas dėl savo atsidavimo Bažnyčios reformoms, ištikimybės tikėjimui ir ypatingo dėmesio sakramentams bei liturgijai.
Viena iš jo garsių frazių yra: „Norėčiau labai praturtinti savo žmones, bet mano pirmasis tikslas yra padaryti juos šventais.“ Tai atspindi jo nuolatinį troškimą ne tik išorinio, bet ir dvasinio Bažnyčios atsinaujinimo.