Šventasis Jonas I buvo Romos popiežius nuo 523 iki 526 metų. Jis tapo svarbia figūra Bažnyčios ir Vakarų pasaulio istorijoje ne tik dėl savo dvasinės vadovystės, bet ir dėl savo politinės veiklos, kuri galiausiai lėmė jo kankinystę. Jo pontifikatas vyko sudėtingais laikais, kai krikščionybė buvo suskilusi dėl doktrininių nesutarimų tarp ortodoksinės krikščionybės ir arijonizmo, kuris tuo metu buvo paplitęs tarp barbarų karalysčių valdovų.
Ankstyvasis gyvenimas ir išrinkimas popiežiumi
Apie Jono I ankstyvąjį gyvenimą nėra daug žinoma. Jis gimė Toskanoje, Italijoje, ir buvo kilęs iš gerbiamų krikščioniškų šeimų. Kai buvo išrinktas popiežiumi 523 m., Romos Bažnyčia susidūrė su įvairiais iššūkiais, įskaitant teologinius nesutarimus dėl Kristaus prigimties ir politinius konfliktus tarp Vakarų Romos karalysčių ir Bizantijos imperijos.
Popiežiumi jis tapo po popiežiaus Hormizdo mirties, ir jo pontifikatas iškart įgijo didelį politinį aspektą, nes tuo metu Vakarų Europą valdė gotai, o konkrečiai – Ostgotų karalius Teodorikas Didysis, kuris buvo arijonas.
Politinė misija ir konfliktai
Vienas iš svarbiausių Jono I veiksmų buvo jo kelionė į Konstantinopolį 525 m., kurią inicijavo Ostgotų karalius Teodorikas. Teodorikas, būdamas arijonas, buvo susirūpinęs dėl Bizantijos imperatoriaus Justiniano veiksmų. Justinianas, būdamas ortodoksinio tikėjimo šalininkas, sugriežtino politiką prieš arijonų krikščionis, kurie tuo metu buvo paplitę Rytuose ir Vakaruose. Teodorikas įsakė Jonui I vykti į Bizantiją ir tarpininkauti tarp arijonų ir ortodoksų, siekdamas sustabdyti arijonų persekiojimą.
Popiežius Jonas I pakluso karaliaus Teodoriko įsakymui ir išvyko į Konstantinopolį, nors buvo aišku, kad jis pats nesimpatizavo arijonizmui. Tai buvo pirmasis atvejis, kai Romos popiežius oficialiai apsilankė Rytų Romos sostinėje. Konstantinopolyje Jonas I buvo sutiktas su dideliu garbingumu. Jis susitiko su imperatoriumi Justinijanu ir dalyvavo Velykų apeigose 526 m. Šis vizitas buvo svarbus ne tik dėl politinių derybų, bet ir dėl Bažnyčios vienybės stiprinimo tarp Rytų ir Vakarų.
Nors popiežiui pavyko išvengti visiškos konfrontacijos tarp Justinijano ir arijonų, jis negalėjo visiškai įvykdyti Teodoriko reikalavimų. Sugrįžęs į Italiją, Jonas I susidūrė su Teodoriko įtarimais, kad jis buvo per daug palankus Bizantijai ir veikė prieš Ostgotų karalystės interesus.
Kankinystė ir mirtis
Dėl nesėkmingų derybų Teodorikas apkaltino popiežių Joną I išdavyste. Jis buvo suimtas ir įkalintas Ravenoje, kur patyrė sunkių išbandymų. Popiežius Jonas I mirė kalėjime 526 m. gegužės 18 d., kentėdamas nuo prasto elgesio ir kankinimų. Jo mirtis laikoma kankinyste, nes jis savo gyvybę atidavė dėl tikėjimo ir dėl savo ištikimybės Bažnyčios mokymui.
Šventumo pripažinimas ir palikimas
Šventasis Jonas I buvo greitai pripažintas šventuoju dėl savo drąsos ir pasiaukojimo. Jis tapo pirmuoju popiežiumi, kuris mirė kaip kankinys nuo 4-ojo amžiaus laikų. Jo šventė minima gegužės 18 dieną.
Jono I pontifikatas buvo trumpas, tačiau jis tapo svarbia figūra kovoje už Bažnyčios vienybę ir tikėjimo gynybą. Jo kelionė į Konstantinopolį padėjo užmegzti svarbius ryšius tarp Vakarų ir Rytų Bažnyčių, o jo pasiaukojimas įtvirtino jį kaip tikėjimo gynėją ir kankinį.