Popiežius Aleksandras I buvo vienas ankstyvųjų Romos Katalikų Bažnyčios popiežių, tarnavęs nuo maždaug 105 iki 115 m. Jo pontifikatas vyko Romos imperijos laikais, kai krikščionybė dar buvo jaunas ir persekiojamas tikėjimas. Nors apie Aleksandro I gyvenimą ir veiklą nėra daug išlikusių šaltinių, jis laikomas penktuoju Romos popiežiumi po šv. Petro.
Aleksandro I pontifikatas buvo svarbus, nes jis gyveno tokiu metu, kai krikščionybė buvo greitai auganti religija, tačiau taip pat susidurdavo su rimtais iššūkiais dėl Romos imperijos persekiojimų. Krikščionys buvo verčiami slėptis ir švęsti savo apeigas slaptai, tačiau tai nesustabdė tikėjimo plitimo.
Pagal tradiciją, Aleksandras I įvedė tam tikras liturgines naujoves, nors istoriškai šių teiginių patvirtinimas nėra vienareikšmis. Kai kurie šaltiniai teigia, kad jis buvo pirmasis popiežius, kuris įvedė vandenį ir vyną į Eucharistijos apeigas. Taip pat jam priskiriama maldos „Sanctus“ įvedimas į Mišias – tai svarbi dalis liturgijos, kuri iki šiol giedama kiekvienų Mišių metu.
Krikščionys tradiciškai tiki, kad Aleksandras I buvo kankinys. Pagal kai kuriuos šaltinius, jis buvo nukankintas dėl savo tikėjimo imperatoriaus Trajano valdymo laikais, nors nėra išlikę patikimų istorinių įrodymų apie jo mirtį. Pasakojama, kad Aleksandras buvo suimtas ir nukirsta galva Romoje, tačiau tai gali būti legenda, atsiradusi vėliau, nes jo pontifikato laikotarpis sutampa su Romos imperijos persekiojimų laikais.
Aleksandro I kapas yra laikomas Šv. Kaliksto katakombose Romoje. Jis buvo įtrauktas į Bažnyčios šventųjų sąrašą ir gerbiamas kaip kankinys už savo tikėjimą ir tarnystę. Jo šventė yra minima kovo 3 d., nors jo gyvenimas nėra plačiai žinomas arba aprašytas. Jis dažnai prisimenamas kaip vienas pirmųjų krikščionybės gynėjų ir Bažnyčios tėvų, kurie padėjo formuoti Romos Katalikų Bažnyčios liturgiją bei organizaciją.
Penkios citatos iš Biblijos, kurios gali atspindėti popiežiaus Aleksandro I tikėjimą:
- „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo Tėvo akivaizdoje, kuris danguje.“ (Mt 10, 32)
- „Tada jis paėmė duoną, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: ‘Tai mano kūnas, kuris už jus atiduodamas; tai darykite mano atminimui.’“ (Lk 22, 19)
- „Jeigu mes su juo mirėme, su juo ir gyvensime.“ (2 Tim 2, 11)
- „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.“ (Jn 14, 6)
- „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą.“ (Jn 6, 54)
Popiežius Aleksandras I yra svarbus dėl savo ankstyvųjų reformų ir tikėjimo stiprinimo sunkiomis krikščionybės persekiojimo dienomis.