Popiežiaus kalba „Multis gravibusque“, pasakyta 1860 m. gruodžio 17 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Ši kalba skirta svarbiems Bažnyčios iššūkiams, susijusiems su politiniais ir dvasiniais pokyčiais, vykusiais XIX amžiaus viduryje.
Kalboje „Multis gravibusque“ popiežius Pijus IX išreiškia susirūpinimą dėl didėjančios sekuliarizacijos, kuri grėsė Bažnyčios autoritetui ir jos įtakai visuomenėje. Popiežius ragina tikinčiuosius ir Bažnyčios hierarchus išlikti tvirtiems tikėjime ir ginti katalikų doktriną nuo klaidingų mokymų bei ideologijų, kurios tuo metu skverbėsi į Europą. Jis pabrėžia, kad tik stiprus tikėjimas ir ištikimybė Bažnyčiai gali užtikrinti dvasinį stabilumą ir tikinčiųjų vienybę.
Kalboje popiežius taip pat atkreipia dėmesį į vyskupų atsakomybę vadovauti savo diecezijoms ir rūpintis tikinčiųjų ugdymu bei dvasine gerove. Jis pabrėžia, kad vyskupai turi būti budrūs ir pasiruošę ginti tikėjimo principus nuo grėsmių, kylančių iš politinių ir kultūrinių permainų. Popiežius primena, kad jų užduotis yra ne tik mokyti, bet ir būti pavyzdžiais savo gyvenimu.
„Multis gravibusque“ taip pat aptariama Bažnyčios vienybės svarba. Pijus IX ragina visus tikinčiuosius ir dvasininkus išlaikyti ryšį su Romos sostu, kuris yra tikėjimo ir autoriteto centras. Kalboje primenama, kad nuo Bažnyčios vienybės priklauso tikėjimo skleidimas ir dvasinė jėga, kuri reikalinga norint įveikti pasaulio iššūkius.
Popiežius Pijus IX šioje kalboje taip pat pabrėžia sakramentų vaidmenį tikinčiųjų gyvenime. Jis ragina dažnai naudotis Atgailos ir Eucharistijos sakramentais kaip priemonėmis, kurios teikia dvasinę stiprybę ir padeda išlikti tikėjime. Popiežius kviečia tikinčiuosius gyventi pagal Evangelijos principus, kad jų gyvenimas būtų liudijimas tikėjimo ir Dievo meilės.
„Multis gravibusque“ yra dar vienas popiežiaus Pijaus IX raginimas Bažnyčiai išlaikyti savo misiją ir tvirtai laikytis tikėjimo tiesų nepaisant politinių ir socialinių permainų. Kalboje išryškėja popiežiaus rūpestis Bažnyčios vienybe, tikinčiųjų ištikimybe ir pasaulio sekuliarizacijos iššūkiais. Ši kalba išlieka svarbi kaip istorinis ir teologinis dokumentas, primenantis apie Bažnyčios vaidmenį pasaulyje ir jos misiją ginti tiesą bei skleisti Evangeliją.