Popiežiaus kalba „Jamdudum cernimus“, pasakyta 1861 m. kovo 18 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Ši kalba atspindi popiežiaus susirūpinimą dėl politinių ir dvasinių iššūkių, su kuriais Bažnyčia susidūrė XIX amžiaus viduryje, kai Italijoje ir Europoje vyko reikšmingi socialiniai bei politiniai pokyčiai.
„Jamdudum cernimus“ kalboje popiežius Pijus IX aptaria Bažnyčios padėtį pasaulietinio ir religinio nestabilumo akivaizdoje. Jis pabrėžia būtinybę saugoti Bažnyčios vienybę ir stiprinti tikinčiųjų ištikimybę Bažnyčios mokymui. Dokumente išreiškiamas susirūpinimas dėl didėjančios sekuliarizacijos ir revoliucinių judėjimų, kurie kėlė pavojų ne tik Bažnyčios autoritetui, bet ir visuomenės moraliniam pamatui.
Kalboje taip pat atkreipiamas dėmesys į dvasininkų ir vyskupų atsakomybę vadovauti tikinčiųjų bendruomenėms. Popiežius ragina juos uoliai rūpintis savo diecezijų dvasine gerove, stiprinti sakramentinį gyvenimą ir skatinti tikėjimo principų laikymąsi. Pijus IX pabrėžia, kad dvasininkai turi būti ne tik mokytojai, bet ir pavyzdžiai savo gyvenimu.
Popiežius taip pat pabrėžia sakramentų, ypač Eucharistijos ir Atgailos, svarbą tikinčiųjų gyvenime. Jis ragina tikinčiuosius per šiuos sakramentus ieškoti dvasinės stiprybės ir atsivertimo, kad galėtų atlaikyti pasaulio iššūkius ir išlikti ištikimi Dievo valiai.
„Jamdudum cernimus“ taip pat išreiškia popiežiaus Pijaus IX susirūpinimą dėl politinių permainų, vykstančių Italijoje, ypač dėl pastangų suvienyti šalį, kurios metu buvo kėsinamasi į popiežiaus valstybę. Popiežius gina Bažnyčios nepriklausomybę ir teigia, kad Bažnyčios autoritetas negali būti pavaldus politinėms jėgoms.
Ši kalba yra svarbi kaip istorinė ir teologinė reakcija į XIX amžiaus vidurio politinius ir socialinius sukrėtimus. „Jamdudum cernimus“ atspindi popiežiaus Pijaus IX pastangas stiprinti Bažnyčios vaidmenį pasaulyje ir skatinti tikinčiųjų atsakomybę už savo tikėjimą bei moralę. Ši kalba išlieka reikšminga kaip priminimas apie tikėjimo tvirtumo ir Bažnyčios vienybės svarbą.