„Cum non sine“ yra popiežiaus Pijaus IX laiškas, paskelbtas 1868 metų liepos 14 dieną, adresuotas Freiburgo arkivyskupui. Laiške aptariami tam tikri to meto Bažnyčios ir valstybės santykių klausimai bei tikėjimo iššūkių akcentai. Jo turinys atskleidžia problemas, su kuriomis susidūrė Bažnčia, paveikta socialinių ir politinių pokyčių, ir kviečia arkivyskupą bei visą dvasininkiją likti ištikimiems katalikų tikėjimo principams.
Laiško turinys atspindi XIX amžiaus Europos Bažnyčios kontekstą, kuomet sekuliarizacija darė didelę įtaką tikinčiųjų gyvenimui. Popiežius pabrėžė, kad dvasininkai privalo nepaliaujamai rūpintis tikėjimo sklaida ir tikinčiųjų švietimu. Vienas esminių akcentų buvo keliamas moralinio ugdymo reikalingumas, kuris turi būti pagrįstas Bažnyčios mokymu ir tradicijomis. Popiežius išreiškė susirūpinimą dėl modernių idėjų, kurios galėjo kelti pavojų tikinčiųjų sielovadai ir pačiai Bažnyčios struktūrai.
Laiške gvildenami ne tik moraliniai ir socialiniai aspektai, bet ir teologiniai klausimai. Pijus IX paragino dvasininkus laikytis Evangelijos mokymo, kaip nepakitusios tiesos šaltinio. Buvo priminta, kad tikėjimo tiesos, perduodamos per tradiciją ir Bažnyčios mokymą, negali būti derinamos su naujovėmis, kurios prieštarautų katalikų doktrinai. Jis taip pat ragino išlaikyti vienybę tarp arkivyskupijos dvasininkijos ir užtikrinti, kad tikėjimo mokymas būtų vykdomas nepriekaištingai.
„Cum non sine“ pabrėžia hierarchijos svarbą Bažnyčioje. Arkivyskupas Freiburge buvo įpareigotas rūpintis ne tik dvasininkų veikla, bet ir jų dvasiniu ugdymu. Popiežius atkreipė dėmesį į seminarijų vaidmenį ruošiant būsimus kunigus, kviesdamas jas tapti tikėjimo švyturiais, pagrįstais Evangelijos dvasia. Laiške akcentuojama, kad Bažnyčios mokymas ir disciplina turi būti pagrįsti ne žmonių nuomonėmis, bet dieviška tiesa.
Popiežius taip pat apžvelgė socialinę padėtį, kuri tuo metu buvo paveikta politinių pokyčių. Jis ragino arkivyskupą išlaikyti tvirtą poziciją prieš bandymus riboti Bažnyčios veiklą, pabrėžddamas, kad Bažnyčios misija kyla ne iš žmogiškų autoritetų, bet iš dieviško įsakymo. Dvasininkai turėjo ginti Bažnyčios teises ir laisves, net jei susidurtų su pasaulietinės valdžios spaudimu.
Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į švietimo reikšmę. Popiežius pabrėžė, kad tikinčiųjų ugdymas turi būti grindžiamas tikėjimu, moraliniu tobulumu ir paklusnumu Bažnyčios mokymui. Švietimo turinys turėtų išsaugoti katalikišką identitetą ir nepasiduoti pasaulietinės kultūros įtakai.
„Cum non sine“ yra dokumentas, kuris primena Bažnyčios pašaukimą ginti tikėjimą ir ugdyti tikinčiuosius, nepaisant besikeičiančių istorinių aplinkybių. Jame atsiskleidžia popiežiaus Pijaus IX rūpestis dėl dvasinio stabilumo ir Bažnyčios veiklos tėstinumo. Laiške skatinama pasitikėti Dievo malone ir išlaikyti tvirtą tikėjimą, kaip pabrėžė apaštalas Paulius: „Būkite budrūs, stovėkite tvirtai tikėjime, būkite vyriški, stiprėkite!“ (1 Kor 16, 13).
„Cum non sine“ aktualumas atsispindi jos kvietime dvasininkijai ir tikintiesiems laikytis nepalaužiamo ryšio su Bažnyčia ir jos mokymu. Dokumentas kviečia siekti dieviško idealo per tikėjimą ir pasiaukojimą, prisimenant, kad Bažnyčios misija yra išganymas ir dieviškos tiesos liudijimas pasaulyje.