Popiežius Paulius VI (Giovanni Battista Montini), vadovavęs Katalikų Bažnyčiai nuo 1963 iki 1978 metų, paskelbė kelias enciklikas, kurios nagrinėjo įvairius teologinius, moralinius ir socialinius klausimus. Žemiau pateikiamas šių enciklikų sąrašas:
- Ecclesiam Suam („Savo Bažnyčia“, 1964 m. rugpjūčio 6 d.) Šioje enciklikoje popiežius pabrėžė dialogo svarbą tarp Bažnyčios ir šiuolaikinio pasaulio. Jis kvietė Bažnyčią įsitraukti į atvirą ir nuoširdų dialogą su kitomis religijomis, kultūromis ir netikinčiaisiais, siekiant geriau suprasti ir spręsti bendrus iššūkius.
- Mysterium Fidei („Tikėjimo slėpinys“, 1965 m. rugsėjo 3 d.) Enciklika skirta Eucharistijos slėpiniui. Popiežius gynė tradicinį Katalikų Bažnyčios mokymą apie realų Kristaus buvimą Eucharistijoje ir perspėjo dėl klaidingų interpretacijų, kurios galėtų sumenkinti šio sakramento reikšmę.
- Christi Matri („Kristaus Motinai“, 1966 m. rugsėjo 15 d.) Šioje enciklikoje Paulius VI ragino tikinčiuosius melstis Švč. Mergelei Marijai už taiką pasaulyje, ypač atsižvelgiant į tuo metu vykstančius konfliktus ir įtampas. Jis pabrėžė Marijos, kaip Taikos Karalienės, vaidmenį.
- Populorum Progressio („Tautų pažanga“, 1967 m. kovo 26 d.) Enciklika nagrinėjo socialinio teisingumo ir ekonominės plėtros klausimus. Popiežius pabrėžė, kad tikroji pažanga turi būti visapusiška, apimanti ne tik ekonominį augimą, bet ir žmogaus orumo, teisingumo bei solidarumo principus.
- Sacerdotalis Caelibatus („Kunigiškasis celibatas“, 1967 m. birželio 24 d.) Šioje enciklikoje popiežius gynė privalomą kunigų celibatą lotynų apeigų Katalikų Bažnyčioje. Jis išdėstė teologinius ir pastoracinius argumentus, pabrėždamas celibato vertę ir jo reikšmę kunigiškajai tarnystei.
- Humanae Vitae („Žmogaus gyvybė“, 1968 m. liepos 25 d.) Enciklika skirta santuokos moralės klausimams, ypač gimstamumo kontrolės temai. Popiežius patvirtino tradicinį Bažnyčios mokymą, draudžiantį dirbtines kontracepcijos priemones, ir pabrėžė natūralaus šeimos planavimo svarbą.
Popiežiaus Pauliaus VI enciklikos atspindi Bažnyčios pastangas reaguoti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius, išlaikant ištikimybę tradiciniam mokymui. Jos pabrėžia dialogo, socialinio teisingumo, žmogaus orumo ir moralės principų svarbą. Šie dokumentai turėjo ilgalaikį poveikį Katalikų Bažnyčios mokymui ir praktikai, formuodami jos požiūrį į daugelį aktualių klausimų ir skatindami tikinčiuosius gyventi pagal Evangelijos vertybes šiuolaikiniame pasaulyje.