Enciklika „Aeterni Patris“, išleista Popiežiaus Leono XIII 1879 m., yra svarbi Katalikų Bažnyčios dokumentų dalis, kuri skatina sugrįžti prie šv. Tomo Akviniečio filosofijos ir teologijos. Ji ragina atnaujinti viduramžių scholastiką ir pabrėžia proto ir tikėjimo harmoniją. Enciklika ypač svarbi kaip šaltinis, kuris pabrėžia filosofijos svarbą Bažnyčios teologiniame ugdyme bei apskritai visuomenės švietime.
1. “Norėdami sėkmingai sutvarkyti žmonių reikalus ir ypač jų protus atgręžti į tikrąjį mokymą, mes turime žvelgti į šv. Tomą Akvinietį kaip į mokytoją, kurio mokymas ir metodai yra ypač tinkami mūsų laikų dvasiniams poreikiams.”
Popiežius Leonas XIII čia pabrėžia šv. Tomo Akviniečio filosofijos svarbą kaip pavyzdį, kuris padeda sujungti tikėjimą su racionaliu mąstymu. Tomas Akvinietis įkūnijo katalikišką požiūrį, kad tikėjimas ir protas nėra priešingi, bet veikia kartu, siekiant tiesos. Enciklika skatina Tomo Akviniečio metodų pritaikymą ne tik Bažnyčios doktrinoje, bet ir plačiojoje visuomenėje, siekiant ugdyti dvasinį ir intelektualinį tobulėjimą.
2. “Šventojo Tomo teiginiai suderina Dievo apreikštą tiesą su žmogaus protu. Jo mokymai nėra priešingi protui, bet protas atveda į didesnį Dievo supratimą.”
Ši citata pabrėžia vieną svarbiausių enciklikos idėjų – tikėjimo ir proto suderinamumą. Leonas XIII teigia, kad šv. Tomo Akviniečio filosofija leidžia suprasti, jog tikėjimo tiesos neprieštarauja racionaliam protui, o jį praturtina. Tomistinės teologijos dvasioje, žmogaus protas gali pažinti Dievą tiek per apreikštą tiesą (per Šventąjį Raštą), tiek per natūralų mąstymą ir gamtos tyrimą. Ši sintezė yra esminė krikščioniškajai antropologijai, kur žmogaus protas turi svarbų vaidmenį tikėjimo kelionėje.
3. “Filosofija yra tikėjimo tarnaitė, o teologija – jos karalienė. Filosofija turi padėti teologijai, apšviečiant kelią link tikėjimo ir dvasinio supratimo.”
Popiežius Leonas XIII šioje citatoje nurodo klasikinį požiūrį, kad filosofija yra naudinga tikėjimo ugdyme, tačiau jos vieta yra po teologija, nes pagrindinė tiesa ateina iš apreiškimo. Filosofija yra laikoma „tarnaitė“, nes ji padeda teologijai paaiškinti tikėjimo tiesas, tačiau pati nepretenduoja į galutinį tiesos šaltinį. Tai pabrėžia Bažnyčios mokymą, kad tikėjimas turi pirmumą prieš protą, tačiau racionalus mąstymas padeda giliau suprasti tikėjimo tiesas.
4. “Visos filosofinės tiesos ir moralės principai, kurie sudaro krikščionišką gyvenimą, yra geriausiai paaiškinami per šventojo Tomo Akviniečio filosofiją.”
Ši citata dar kartą pabrėžia šv. Tomo Akviniečio mokymų centrinę vietą Bažnyčios filosofijoje ir moralėje. Leonas XIII mano, kad Tomo Akviniečio mokymas geriausiai atskleidžia ir paaiškina krikščioniškosios moralės ir gyvenimo principus, nes jie remiasi tiek Dievo apreikšta tiesa, tiek racionaliu protu. Tai skatina krikščionis ir Bažnyčios mokytojus laikytis Tomistinės tradicijos, kad būtų išsaugotas tikėjimo ir proto balansas.
5. “Norint kovoti su klaidingomis filosofijomis, būtina grįžti prie autentiškos filosofijos, kuri yra grįsta Bažnyčios dvasia ir šventųjų mokymais.”
Leonas XIII aiškiai įspėja apie klaidingas filosofijas, kurios galėjo įsigalėti švietimo sistemose ir visuomenėje. Enciklikoje jis ypač pabrėžia pavojų, kurį kelia subjektyvizmas, relativizmas ir kitos modernios filosofijos srovės, kurios gali susilpninti tikėjimą arba prieštarauti krikščioniškoms vertybėms. Grįžimas prie Tomo Akviniečio filosofijos leidžia kovoti su šiomis klaidomis, pateikiant pagrįstą, logišką ir dievotą filosofiją.
Enciklika „Aeterni Patris“ buvo svarbus žingsnis Bažnyčios intelektualinio atgimimo link, skatinant sugrįžti prie šv. Tomo Akviniečio filosofijos, kuri sujungia tikėjimo ir proto principus. Popiežius Leonas XIII akcentuoja, kad katalikiška filosofija turi vadovautis proto ir tikėjimo sąjunga, kur teologija yra pagrindinė, o filosofija yra tarnaitė, kuri padeda geriau suprasti tikėjimo tiesas. Enciklikoje taip pat pabrėžiamas pavojus modernioms filosofinėms srovėms, kurios gali nukreipti nuo tiesos, todėl reikia laikytis tvirtų šventųjų ir Bažnyčios mokymų.
Leonas XIII ragina Bažnyčios mokymo įstaigas ir visuomenę grįžti prie tomistinio mąstymo, kad būtų išsaugota dvasinė ir intelektualinė harmonija tarp Dievo apreikštų tiesų ir žmogaus proto.