Popiežiaus Pijaus IX kalba „Probe memineritis“, paskelbta 1855 metų sausio 22 dieną, yra vienas iš svarbių dokumentų, atspindinčių Bažnyčios dėmesį atminties ir prisiminimų svarbai krikščioniškame gyvenime. Ši kalba, nors ir skirta konkrečiam laikotarpiui ir aplinkybėms, turi universalių tiesų, kurios gali būti aktualios ir šiandieninėje tikėjimo praktikoje.
„Probe memineritis“ lotyniškai reiškia „gerai atsiminkite“ arba „būkite atidūs prisiminimuose“. Šis posakis atspindi pagrindinę kalbos mintį – atminties svarbą tikėjimo ir dvasinio gyvenimo kontekste. Popiežius ragina tikinčiuosius atsiminti Dievo malonę, Jo veiksmus žmonių istorijoje ir asmeninėje patirtyje. Atmintis čia yra ne tik praeities prisiminimas, bet ir aktyvus dvasinis įrankis, padedantis susieti praeitį, dabartį ir ateitį.
Popiežius pabrėžia, kad atmintis yra esminė tikėjimo išraiška. Jis cituoja Šventąjį Raštą, kur dažnai minimas Dievo ragavimas žmonėms „atsiminti“ Jo įsakymus, nuopelnus ir sandorą. Pavyzdžiui, Senajame Testamente Dievas dažnai primena Izraeliui: „Atsiminkite, ką Aš padariau dėl jūsų“ (Iš 13,3). Šis Dievo ragavimas atsiminti yra ne tik istorinė užduotis, bet ir dvasinis pareiginimas, kuris padeda išlaikyti tikėjimo gyvumą.
Kalboje „Probe memineritis“ taip pat akcentuojama, kad atmintis yra susijusi su dėkingumu. Popiežius raginą tikinčiuosius atsiminti Dievo dovanas ir malones, kurias jie yra gavę savo gyvenime. Dėkingumas už praeities malones padeda stiprinti tikėjimą ir paruošti širdį naujiems Dievo veiksmams. Ši mintis atspindi evangelinį principą, kad „kam daug duota, nuo to daug ir reikalaus“ (Lk 12,48). Atmintis ir dėkingumas yra du tarpusavyje susiję dvasiniai veiksmai, kurie padeda žmogui išlikti sąmoningam ir atvirai Dievo valiai.
Be to, Popiežius kalba apie atminties vaidmenį bendruomenėje. Jis pabrėžia, kad tikintieji turėtų dalytis savo prisiminimais apie Dievo veiksmus, nes tai stiprina bendruomenės tikėjimą ir vienybę. Šv. Paulius Laiške korintiečiams rašo: „Aš jums perdaviau, pirmiausia, tai, ką ir pats priėmiau“ (1 Kor 15,3). Šis perdavimo aktas, pagrįstas atmintimi, yra esminis krikščioniškos bendruomenės gyvenime.
„Probe memineritis“ kalba taip pat įspėja apie pamirštimo pavojų. Popiežius primena, kad pamiršti Dievo malones ir įsakymus gali lemti dvasinį nusilpimą ir nuošalį nuo tikėjimo. Ši mintis ypač aktuali šiuolaikiniame pasaulyje, kur greiti pokyčiai ir informacijos gausa gali nukreipti žmogaus dėmesį nuo esminių dvasinių tiesų.
Galima pasakyti, kad Popiežiaus kalba „Probe memineritis“ yra kvietimas atsiversti į atminties galią krikščioniškame gyvenime. Atmintis čia yra ne tik praeities prisiminimas, bet ir aktyvus dvasinis procesas, kuris padeda susieti žmogų su Dievu, stiprinti tikėjimą ir kurti dvasinę bendruomenę. Ši kalba primena, kad tikėjimas yra ne tik ateities viltis, bet ir praeities prisiminimas, kuris mums leidžia gyventi šventesnę ir prasmingesnę dabartį.