„In consistoriali“ yra kalba, kurią popiežius Pijus IX pasakė 1850 metų lapkričio 1 dieną. Ji buvo skirta kardinolų susirinkimui ir aptarė pagrindinius klausimus, susijusius su Bažnyčios padėtimi tuo metu. Kalba atspindi ne tik dvasinės vadovybės susirūpinimą tuo metu vykusiais pokyčiais, bet ir gilų pasiryžimą ginti tikėjimo principus nepaisant politinių ar socialinių sunkumų.
Popiežius Pijus IX kalboje aptarė Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios santykius, kurie XIX amžiuje buvo itin įtemti. Viena iš pagrindinių temų buvo Bažnyčios laisvė ir jos teisė nepriklausomai vykdyti savo misiją. Popiežius akcentavo, kad Bažnyčiai tenka svarbi atsakomybė ugdyti tikinčiuosius moraliniu ir dvasiniu požiūriu, o ši atsakomybė turi būti apsaugota nuo pasaulietinės valdžios kišimosi. Jis pabrėžė, kad bet kokie bandymai riboti Bažnyčios veiklą ar suvaržyti jos nepriklausomybę yra nepriimtini.
Kalboje buvo atkreiptas dėmesys į didėjančią sekuliarizmo įtaką, kuri tuo metu darė poveikį ne tik politinei aplinkai, bet ir visuomenės moraliniam gyvenimui. Popiežius ragino kardinolus ir kitus dvasininkijos narius išlaikyti tvirtą tikėjimą ir išmintingai vadovauti tikinčiųjų bendruomenei, nepaisant išorinio spaudimo. Jis pabrėžė, kad tikėjimo tiesos negali būti keičiamos ar pritaikomos prie laikinių politinių ar socialinių aplinkybių.
Kalba „In consistoriali“ taip pat atskleidžia popiežiaus Pijaus IX pastoracinius prioritetus. Jis ragino kardinolus veikti kaip tikėjimo skleidėjus ir moralinius autoritetus, kurių pagrindinė užduotis yra rodyti kelią tikinčiųjų bendruomenei. Popiežius pabrėžė dvasininkų atsakomybę užtikrinti, kad tikėjimo mokymas būtų skleidžiamas grynai ir be kompromisų. Jis ragino ypatingą dėmesį skirti tikinčiųjų švietimui, kad jie būtų pasiruošę susidurti su aplinkos įtaka ir išlaikyti savo tikėjimą.
Popiežius taip pat apžvelgė grėsmes, kurios kilo katalikų Bažnyčiai dėl modernizmo ir kitų ideologijų plitimo. Jis perspėjo apie pavojų, kurį kelia idėjos, siekiančios pakeisti tradicines Bažnyčios vertybes ir doktriną. Popiežius pabrėžė, kad Bažnyčios misija yra ne prisitaikyti prie pasaulio, bet skelbti Evangelijos tiesą ir raginti visus atsigręžti į Dievą. Jis rėmėsi apaštalo Pauliaus žodžiais: „Nebūkite prisitaikę prie šio pasaulio, bet pasikeiskite atsinaujindami savo protą, kad galėtumėte suvokti Dievo valę“ (Rom 12, 2).
„In consistoriali“ kalboje buvo akcentuotas dvasininkijos vieningumas. Popiežius ragino kardinolus veikti vieningai, kad Bažnyčia galėtų veiksmingai atsakyti į kylančius iššūkius. Jis skatino brolišką bendradarbiavimą ir pabrėžė, kad vienybė yra esminis Bažnyčios stiprybės šaltinis. Bažnyčios vadovai turėjo būti įkvepiančių pavyzdžių tikinčiųjų bendruomenei ir savo tarnystėje vadovautis Evangelijos dvasia.
Kalba „In consistoriali“ išreiškia popiežiaus Pijaus IX viziją apie Bažnyčios vaidmenį pasaulyje. Jis matė Bažnyčią kaip dieviško mokymo saugotoją ir skleidėją, kuri yra kviečiama nuolat liudyti tiesą. Jo žodžiai atspindėjo tuo metu katalikų Bažnyčios patiriamą spaudimą, tačiau kartu ir tvirtą tikėjimą, kad Bažnyčios misija yra nepakeičiama. Tai buvo kvietimas visai dvasininkijai ir tikinčiųjų bendruomenei likti ištikimiems tikėjimo pamatams ir Evangelijos mokymui.