Viešpatie, Dievo ramybės Kūrėjau ir Meilės Dieve, padėk visoms tautoms ir žmonėms, kad suprastų, jog taika yra Tavo dovana, kurią reikia puoselėti su meile ir rūpesčiu. Suteik mums jėgų siekti teisingumo ir tarpusavio supratimo, kad visos žmonių bendruomenės galėtų gyventi taikoje ir harmonijoje. Tegul meilė nugali neapykantą, supratimas išsklaido abejones, o atleidimas užgydys praeities žaizdas. Dovanok mums tikėjimą, kad kiekvienas mūsų veiksmas, skirtas taikai, prisidėtų prie geresnio pasaulio kūrimo. Amen.
Popiežiaus Jono XXIII malda už taiką, dažnai siejama su jo enciklika „Pacem in Terris“ („Taika Žemėje“), yra iškilus kreipinys į Dievą, siekiant taikos tarp tautų ir visuomenių. Enciklika Pacem in Terris išleista 1963 m. ir tapo svarbiu dokumentu ne tik Bažnyčiai, bet ir pasaulinei bendruomenei. Šis tekstas buvo nukreiptas į visas tautas ir žmones, nepriklausomai nuo jų religinių pažiūrų, ir skelbė būtinybę siekti taikos, pagrįstos teisingumu, žmogaus teisėmis ir bendruomenine atsakomybe.
Malda prasideda kreipimusi į Dievą kaip taikos ir meilės šaltinį. Ji pabrėžia, kad taika yra ne vien žmogaus pasiekimas, bet pirmiausia Dievo dovana, kurios reikia prašyti ir sąmoningai siekti. Tai atspindi pagrindinę Pacem in Terris enciklikos mintį – taika gali būti pasiekta tik tuomet, kai ji grindžiama teisingumu, brolybe ir tarpusavio pagarba.
„Suteik mums jėgų siekti teisingumo ir tarpusavio supratimo, kad visos žmonių bendruomenės galėtų gyventi taikoje ir harmonijoje.“ Ši dalis pabrėžia teisingumo svarbą kaip taikos pagrindą. Jonas XXIII enciklikoje pabrėžė, kad taika negali egzistuoti be teisingumo: tiek politinio, tiek socialinio ir ekonominio. Be tarpusavio supratimo ir pagarbos pagrindinių žmogaus teisių, tikra taika yra neįmanoma. Enciklikoje taip pat buvo daug kalbama apie individo orumą ir teises, kurios turi būti gerbiamos ir saugomos.
„Tegul meilė nugali neapykantą, supratimas išsklaido abejones, o atleidimas užgydys praeities žaizdas.“ Ši maldos dalis kviečia atsisakyti neapykantos ir nesantaikos bei siekti supratimo ir atleidimo. Tai susiję su didžiausiomis XX a. pasaulio problemomis, tokiomis kaip Antrasis pasaulinis karas, Šaltasis karas, įvairios politinės ir socialinės nesantaikos. Jonas XXIII skelbė, kad atleidimas ir bendruomenės pastangos išspręsti nesutarimus yra būtinos ilgalaikei taikai. Atleidimas čia tampa kertiniu akmeniu, padedančiu gydyti praeities skausmus ir skatinti naują dialogo bei bendradarbiavimo erą.
Popiežiaus Jono XXIII malda už taiką nebuvo tik religinis kreipimasis – jo enciklika Pacem in Terris paveikė pasaulio politiką ir diplomatiją. Ši enciklika pirmą kartą buvo adresuota ne tik Bažnyčios viduje esantiems tikintiesiems, bet ir visiems geros valios žmonėms. Enciklika akcentavo, kad tarptautiniai santykiai turi būti grindžiami bendrų žmonijos vertybių pripažinimu ir teisingumo siekimu. Tai buvo ypatingai svarbu pasaulyje, kuris po Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pradžios buvo suskaldytas ir kovojo dėl globalios taikos išsaugojimo.
Jonas XXIII taip pat buvo vadinamas „gerasis popiežius“, nes jis buvo žinomas dėl savo paprastumo, humoro ir atvirumo dialogui. Jo noras suvienyti tautas ir išlaikyti taiką tarp įvairių kultūrų ir religijų tapo pavyzdžiu, kaip diplomatija ir tikėjimas gali padėti sukurti geresnį pasaulį.
Ši malda ir enciklika vis dar yra aktualios šiandien, kai pasaulis susiduria su naujais iššūkiais – karais, socialine nelygybe, pabėgėlių krizėmis ir ekologiniais pavojais. Jono XXIII malda už taiką kviečia visus tikinčiuosius ir netikėjusius dirbti kartu, siekiant bendro gėrio, taikos ir žmonijos gerovės. Ši malda ir jo palikimas tebeskatina žmones stengtis dėl teisingesnio ir taikesnio pasaulio.