Piramidžių tekstai – vieni seniausių žinomų religinių rašytinių šaltinių pasaulyje, sukurti Senovės Egipte III tūkstantmetyje prieš Kristų. Jie iškalti ant kelių faraonų laidojimo kamerų sienų bei sarkofagų, dažniausiai aptinkami Penktosios ir Šeštosios dinastijų laikotarpio (apie 24–22 amžius pr. Kr.) piramidėse. Šie tekstai, dar vadinami „Maginiais užkeikimais“, tarnavo kaip dvasinis vadovas pomirtinei kelionei, siekiant užtikrinti mirusiojo faraono (ar kito laidojimo vietos šeimininko) iškilimą į dangaus sferas ir susiliejimą su dieviškomis galiomis. Kadangi kiekviena piramidė turėjo savitus, pritaikytus užkeikimus, Piramidžių tekstai atspindi įvairiapusišką egiptiečių tikėjimo sistemą, apimančią dievybių hierarchiją, pomirtinio pasaulio sampratą ir reinkarnacijos elementus.
Ištraukos vertimas į lietuvių kalbą
„Aš nubudau iš žemės glūdumos ir žengiu tarp dangaus karalysčių.
Mano dvasia pakyla virš aukso kalvų, o mano kūnas sako:
‘Aš esu vienas su Ra, kuris rytą išnyra iš Rytų vartų ir vakarą pasineria į glūdų dangų.’
Tebūna man atverti vartai, tebūsiu priimtas tarp nemariųjų dievų.
Mane globoja deivės duktėmis, jos drėkina mano troškulį gyvybės vandeniu.
Aš esu karalius – nemirtingas, pajungęs mirtį ir įžengęs į amžinybę.“
Nedidelė ištrauka liudija, kaip senovės egiptiečiai suvokė savo faraono išlikimą po mirties ir jo kelią į dievišką būvį. Piramidžių tekstuose aprašoma daugybė dievybių bei maginių ritualų, kurie, egiptiečių įsitikinimu, laidavo sklandžią sielos kelionę ir galutinį susijungimą su dievais.