Petrinės (Šv. Petro ir Povilo apaštalų šventė)

Petrinės, arba Šv. Petro ir Povilo apaštalų šventė, švenčiama birželio 29 dieną, yra viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, skirtų pagerbti du iškiliausius apaštalus – šv. Petrą ir šv. Paulių. Jie abu yra laikomi pamatiniais krikščionybės skelbėjais ir Bažnyčios pamatais, kurie paskleidė Kristaus mokymą visame pasaulyje. Ši šventė yra reikšminga ne tik dėl jų vaidmens ankstyvojoje Bažnyčioje, bet ir dėl jų pasiaukojimo, liudijant Jėzaus Kristaus žinią.

Šv. Petras, kurio tikrasis vardas buvo Simonas, buvo vienas iš pirmųjų Jėzaus pašauktų apaštalų. Jėzus jį pavadino „uola“ (gr. „Petros“), sakydamas: „Tu esi Petras, ir ant šios uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią“ (Mato evangelija 16:18). Petras tapo apaštalų vadovu ir pirmaisiais Romos vyskupu, todėl jis yra laikomas pirmuoju popiežiumi. Nors Petras kartais buvo impulsyvus ir net tris kartus išsižadėjo Jėzaus per jo kančią, po Prisikėlimo jis tapo tvirtu Bažnyčios vadovu ir skelbė Kristų net iki mirties.

Pasak tradicijos, Petras buvo nukryžiuotas Romoje per imperatoriaus Nerono persekiojimą, apie 64–67 metus po Kristaus. Manoma, kad jis paprašė būti nukryžiuotas aukštyn kojomis, nes jautėsi nevertas mirti tokiu pat būdu, kaip Jėzus. Šv. Petro kapas yra Vatikane, kur pastatyta garsioji Šv. Petro bazilika.

Šv. Paulius, kuris iš pradžių buvo žinomas kaip Saulius, buvo uolus žydų fariziejus ir krikščionių persekiotojas, kol patyrė stebuklingą atsivertimą į krikščionybę pakeliui į Damaską. Po šio įvykio, Saulius tapo Pauliu ir vienu svarbiausių krikščionybės skelbėjų, ypač tarp pagonių. Paulius atliko daugybę misionieriškų kelionių ir įkūrė daug krikščionių bendruomenių visoje Romos imperijoje, o jo laiškai, esantys Naujajame Testamente, yra esminė krikščioniškosios teologijos dalis.

Paulius buvo nukirsdintas Romoje, ir manoma, kad tai įvyko tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Petro mirtis. Kadangi Paulius buvo romėnų pilietis, jo egzekucija buvo mažiau žiauri nei Petro nukryžiavimas. Jis yra gerbiamas už savo drąsą, nenuilstamą misionierišką darbą ir gilią teologinę išmintį.

Šv. Petro ir Povilo šventė simbolizuoja ne tik šių dviejų apaštalų asmeninį pasiaukojimą ir liudijimą, bet ir visos Bažnyčios pagrindus. Petras yra uola, ant kurios pastatyta Bažnyčia, o Paulius yra tas, kuris išplėtė krikščionybės ribas ir ją padarė prieinamą visoms tautoms. Jų mirties vieta – Roma – tapo Bažnyčios centru, o jų kapai yra didžiųjų bazilikų centre, simbolizuojantys jų reikšmę visos krikščionybės istorijoje.

Šventės metu bažnyčiose vyksta iškilmingos mišios, kuriose pabrėžiama Petro ir Povilo drąsa, ištikimybė ir dvasinė jėga, nepaisant persekiojimo ir mirties. Tai yra diena, kai tikintieji kviečiami apmąstyti savo tikėjimą ir įsipareigojimą skleisti Evangeliją, taip, kaip tai darė šie du didieji apaštalai.

Šv. Petro ir Povilo diena Lietuvoje tradiciškai buvo laikoma viena svarbiausių vasaros švenčių, kai baigiasi pavasario darbai ir pradedamas pasiruošimas derliaus nuėmimui. Ji buvo siejama ne tik su religiniais apeigomis, bet ir su bendruomenės susibūrimais, šventėmis, mugėmis bei įvairiais kaimo papročiais. Taip pat yra įprasta sveikinti žmones, vardu Petras ir Paulius, nes jų vardadieniai yra švenčiami būtent šią dieną.

Biblijoje Petro ir Povilo darbai bei svarba yra aiškiai matomi:

Mato evangelija 16:18
„Aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant šitos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“

Apaštalų darbai 9:3-6
„Kai jis vyko ir artinosi prie Damasko, staiga jį apšvietė šviesa iš dangaus. Jis parpuolė ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: ‘Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji?’ Jis paklausė: ‘Kas tu, Viešpatie?’ Viešpats atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Bet kelkis ir eik į miestą, ten tau bus pasakyta, ką turi daryti.’“

Citatos atspindi abiejų apaštalų svarbą ir jų pašaukimą – Petras tapo Bažnyčios pamatu, o Paulius, patyręs atsivertimą, skleidė Evangeliją plačiausiame pasaulyje.

Petrinės yra proga švęsti tikėjimo ir drąsos pergalę prieš persekiojimą, taip pat prisiminti šių dviejų apaštalų neįkainojamą indėlį į krikščionybės plitimą ir įsitvirtinimą visame pasaulyje.