Pesach Velykos

Pesach, arba žydų Velykos, yra viena svarbiausių ir seniausių švenčių judaizme, švenčiama pavasarį, per Nissan mėnesio 15-22 dienas, kuri paprastai atitinka kovo arba balandžio mėnesius pagal Grigaliaus kalendorių. Pesach žymi žydų tautos išlaisvinimą iš Egipto vergovės, kaip aprašyta Biblijoje, ir simbolizuoja laisvės, išgelbėjimo bei Dievo stebuklingos pagalbos pergalę. Tai laikas, kai žydai prisimena savo istoriją ir dėkoja Dievui už išgelbėjimą, kuris įvyko per pranašą Mozę.

Pesach šventė remiasi išėjimo iš Egipto istorija, kuri aprašyta Senojo Testamento knygoje „Išėjimas“. Žydai daugiau nei 400 metų gyveno Egipte, tačiau buvo pavergti faraono. Pasak Biblijos, Dievas pasiuntė Mozę vesti savo tautą iš vergijos į laisvę. Faraonas atsisakė išleisti žydus, todėl Dievas siuntė dešimt nelaimių, kuriomis nubaudė Egiptą. Paskutinė nelaimė – pirmagimių mirtis – buvo svarbiausia, nes tai buvo akimirka, kai žydai buvo išgelbėti. Pasak Dievo nurodymų, žydai aukojo avinėlį ir jo krauju aptepė savo namų duris, kad angelas mirties apeitų jų namus. Tai simbolizuoja „perėjimą“ (hebrajiškai „pesach“) ir taip kilo šventės pavadinimas.

Pesach švenčiama septynias ar aštuonias dienas (priklausomai nuo religinės bendruomenės tradicijų), per kurias žydai laikosi specialių ritualų ir taisyklių. Vienas svarbiausių šventės bruožų yra tai, kad per visą šventę draudžiama valgyti raugintus produktus, vadinamus chametz. Chametz simbolizuoja nuodėmę ir aroganciją, nes rauginta duona pakyla ir plečiasi, o Pesach metu valgomas maca – nerauginta duona, simbolizuojanti skubų išėjimą iš Egipto, kai žmonės neturėjo laiko iškepti įprastos duonos.

Pagrindinis Pesach ritualas yra sederio vakarienė, kuri vyksta pirmąją (ir antrąją, priklausomai nuo tradicijos) šventės naktį. Sederis yra iškilminga šeimos vakarienė, kurios metu skaitoma Haggada – pasakojimas apie žydų išėjimą iš Egipto. Haggados skaitymas yra pagrindinė Pesach tradicija, kurios metu prisimenamos visos nelaimės, išbandymai ir Dievo stebuklai, išlaisvinant tautą iš vergovės. Sederio metu ant stalo dedami simboliniai patiekalai, kurie turi gilią reikšmę.

Vienas iš svarbiausių sederio patiekalų yra maca, nerauginta duona, kuri primena skubų išėjimą iš Egipto. Kitas svarbus patiekalas yra maror – karčios žolelės, dažniausiai krienai, simbolizuojantys karčią vergijos skonį. Charoset – saldžių vaisių, riešutų ir vyno mišinys – primena molį, kuriuo žydai vergovės metu statė Egipto statinius, bet saldumas rodo išlaisvinimą ir laisvę. Z’roa, arba avinėlio kaulas, simbolizuoja pasiaukojimą per Pesach auką, kai žydai aukojo avinėlį prieš išėjimą iš Egipto. Beitzah – virtas kiaušinis – simbolizuoja gedulą dėl sunaikintos Jeruzalės Šventyklos ir ciklišką gyvenimo pobūdį. Karpas – dažniausiai petražolės arba salierai – valgomi su druskingu vandeniu, kuris primena vergijos ašaras.

Sederio metu taip pat atliekami specialūs ritualai, tokie kaip keturių taurių vyno gėrimas, kuris simbolizuoja Dievo pažadus išlaisvinti Izraelio tautą. Vaikai turi ypatingą vaidmenį Sederio metu – jie užduoda keturis klausimus apie Pesach reikšmę, taip skatindami suaugusius paaiškinti šventės simboliką ir istoriją.

Pesach taip pat yra laikas dėkoti Dievui už išlaisvinimą ne tik praeityje, bet ir už nuolatinę pagalbą bei apsaugą. Judaizmo tradicija pabrėžia, kad šventė skirta ne tik istorinei atminčiai, bet ir asmeniniam bei dvasiniam atsinaujinimui. Tai laikas apmąstyti laisvės ir vergijos prasmę, ne tik fizinę, bet ir dvasinę.

Pesach primena, kad laisvė yra neatsiejama nuo atsakomybės. Ši šventė moko, kad Dievas rūpinasi savo tauta ir padeda įveikti išbandymus. „Viešpats išvedė mus iš Egipto galinga ranka ir ištiesta ranka, su dideliais ir baisiais stebuklais“ (Įst 26:8).