Patriarchalinė Šv. Konstantino ir Elenos katedra Bukarešte yra svarbus stačiatikių religinis ir kultūrinis centras Rumunijos sostinėje. Tai viena iš žymiausių stačiatikių katedrų mieste, pavadinta Romos imperatoriaus Konstantino Didžiojo ir jo motinos šventosios Elenos garbei. Konstantinas Didysis yra garsus tuo, kad oficialiai pripažino krikščionybę Romos imperijoje, o jo motina šventoji Elena yra žinoma dėl jos pastangų atrasti šventąsias vietas Jeruzalėje, įskaitant Jėzaus Kristaus kryžių. Šie šventieji labai gerbiami tiek stačiatikių, tiek kitų krikščionių tradicijose.
Katedra buvo pastatyta XVII a. ir yra vienas iš Bukarešto religinių paminklų, turinčių didelę istorinę ir architektūrinę vertę. Ji buvo pastatyta valdant kunigaikščiui Șerbanui Cantacuzino (1688–1714 m.), kuris buvo žinomas kaip stačiatikybės rėmėjas ir daugelio religinių pastatų mecenatas. Katedros statyba buvo dalis platesnio religinio judėjimo, siekiančio stiprinti stačiatikių tikėjimą regione.
Architektūriškai katedra atspindi tradicinį bizantinį stilių, būdingą stačiatikių bažnyčioms Rytų Europoje. Tai yra trijų navų bazilika su įspūdingu kupolu, simbolizuojančiu dangaus ir žemės ryšį. Išorėje katedra pasižymi ornamentuotais plytų fasadais ir detaliomis akmens skulptūromis, kurios puikiai atspindi XVII amžiaus religinių pastatų dizainą. Viduje katedra yra papuošta gausiai dekoruotais freskomis ir ikonostazu, kuriame dominuoja šventųjų Konstantino ir Elenos ikonos. Šie meno kūriniai ne tik puošia bažnyčią, bet ir pasakoja apie krikščioniškosios istorijos svarbius įvykius bei šventuosius.
Katedra yra ypatinga ne tik dėl savo architektūrinės reikšmės, bet ir dėl istorinių įvykių, kurie joje įvyko. Per amžius čia buvo švenčiamos svarbiausios Rumunijos stačiatikių religinės šventės, tokios kaip Velykos ir Kalėdos. Katedra taip pat buvo svarbi dvasinė vieta Rumunijos valstybės vadovams, kurie čia dalyvaudavo oficialiose religinėse ceremonijose.
Viena iš išskirtinių katedros istorinių akimirkų įvyko 1862 metais, kai čia buvo oficialiai paskelbta, kad Bukareštas taps Rumunijos sostine. Ši ceremonija simbolizavo tiek politinį, tiek dvasinį valstybės stiprėjimą ir vienybę. Taip pat ši katedra yra glaudžiai susijusi su Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchu, kuris joje dažnai vadovauja svarbioms pamaldoms ir ceremonijoms.
Per XX amžiaus vidurį, kai Rumunija buvo komunistinio režimo valdžioje, katedra, kaip ir daugelis kitų religinių vietų, susidūrė su iššūkiais. Nors komunistinė valdžia bandė riboti religijos vaidmenį visuomenėje, katedra išliko svarbia stačiatikių bendruomenės vieta. Po komunistinio režimo žlugimo, katedra buvo atnaujinta ir atstatyta, o šiandien ji yra ne tik religinis centras, bet ir populiari turistų lankoma vieta.
Patriarchalinė Šv. Konstantino ir Elenos katedra šiandien išlieka gyvybinga Rumunijos stačiatikių bažnyčios dalis, kurioje vyksta svarbiausios religinės ceremonijos, o taip pat yra svarbus kultūrinio ir istorinio paveldo objektas, atspindintis turtingą Bukarešto ir visos Rumunijos dvasinį gyvenimą.