Izaokas Niutonas (Isaac Newton), vienas įtakingiausių mokslininkų žmonijos istorijoje, ne tik sukūrė gravitacijos dėsnį ir pagrindė klasikinius fizikos principus, bet ir gilinosi į Dievo egzistencijos klausimus. Jis matė pasaulio grožį ir tvarką kaip aiškų Dievo buvimo įrodymą. Newtono įsitikinimu, visata, jos dėsniai ir harmonija negalėjo atsirasti atsitiktinai – jie liudija apie protingą ir visa apimančią Kūrėjo valią.
Niutonas rašė: „Pasaulio grožis ir tvarka yra aiškus Dievo buvimo liudijimas.“ Jo požiūriu, visata, su visais savo sudėtingais dėsniais ir tarpusavio sąveikomis, negali būti paaiškinama vien tik atsitiktinumais ar chaotiška kilme. Jis laikė, kad gamtos dėsniai, kuriuos jis pats tyrinėjo ir aprašė, yra neatsiejami nuo dieviškos tvarkos. Newtono mokslo pasiekimai ir religiniai įsitikinimai nebuvo priešprieša – jie veikiau papildė vienas kitą.
Niutonas pabrėžė, kad gamtos dėsniai ir visatos struktūra atskleidžia ne tik Dievo egzistavimą, bet ir Jo savybes. Dievo buvimas jam reiškė ne tik Kūrėją, bet ir palaikytoją, kuris užtikrina, kad visata veiktų pagal tvarkingą planą. Jis rašė: „Šis pasaulis galėjo atsirasti tik protingos ir visa matančios būtybės veikimu.“ Tai rodo, kad jis suvokė Dievą kaip aukščiausiąjį protą, kuris sukūrė ne tik fizinę realybę, bet ir visus jos veikimo principus.
Newtono religingumas dažnai atsispindėjo jo darbuose. Jis netgi tikėjo, kad mokslas yra būdas pažinti Dievą per Jo kūrybą. Jis laikė, kad gamtos studijos atveria žmogui kelią į Dievo išminties ir galios suvokimą. „Dievas yra visatos Valdovas,“ rašė jis, pabrėždamas, kad Dievo tvarka atsispindi kiekviename gamtos reiškinyje – nuo mažiausios dalelės iki didingiausio dangaus kūno.
Niutonas tikėjo, kad žmogaus protas, kaip Dievo kūrybos dalis, yra sukurtas tam, kad tyrinėtų pasaulį ir suprastų Dievo valią. Jo mokslinė veikla nebuvo atskirta nuo religinių pažiūrų – tai buvo nuolatinė kelionė į Dievo pažinimą per visatos stebėjimą. Jis teigė, kad kiekvienas atradimas moksluose, kiekvienas naujas suprastas dėsnis yra dar vienas liudijimas apie Dievo buvimą.
Niutono žodžiai, kad pasaulio grožis ir tvarka liudija apie Dievą, išlieka aktualūs ne tik tikintiesiems, bet ir tiems, kurie ieško atsakymų į didžiuosius egzistencinius klausimus. Jie primena, kad mokslas ir tikėjimas nėra nesuderinami – abu gali būti keliai į gilesnį pasaulio suvokimą. Newtonas parodė, kad tyrinėti visatą reiškia ne tik atrasti jos veikimo principus, bet ir pažinti Kūrėjo didybę. Jo palikimas skatina į gamtos grožį ir tvarką žiūrėti kaip į neįkainojamą dovaną, kuri įkvepia tyrinėti, mąstyti ir tikėti.