Pasakojimas apie tris sargybinius yra iš Neįprastojo Testamento dalies, vadinamos „Ezros trečiąja knyga“ arba „Esdras“, kuri yra apokrifinė ir pripažinta tam tikrose Biblijos tradicijose. Šioje istorijoje trys karaliaus sargybiniai diskutuoja apie tai, kas pasaulyje yra stipriausia jėga. Vienas iš jų tvirtina, kad tai vynas, kitas – kad karalius, o trečiasis, vardu Zerubabelis, teigia, jog stipriausia yra moteris ir tiesa. Šis pasakojimas galiausiai parodo tiesos ir teisingumo svarbą, ir tai tampa pagrindine jo tema.
Pirmasis sargybinis, sakydamas, kad vynas yra stipriausias, kalba apie jo galią paveikti žmogaus mintis ir veiksmus. Vynas, kaip pavyzdys, simbolizuoja žmogiškus malonumus ir geidulius, kurie gali lengvai suklaidinti ir apakinti žmogų. Kai žmogus yra apsvaigęs nuo vyno, jo sprendimai tampa silpni, ir jis praranda savikontrolę. Šis sargybinis pabrėžia, kad vynas turi ypatingą galią keisti žmonių elgesį, daryti juos pažeidžiamus. Tai nurodo į trumpalaikes malonumo ir priklausomybės jėgas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo galingos, tačiau nėra pastovios ar ilgalaikės.
Antrasis sargybinis, teigiantis, kad karalius yra stipriausias, kalba apie valdžios ir autoriteto galią. Karalius, kaip aukščiausias vadovas, turi teisę vadovauti kariuomenei, leisti įstatymus ir bausti nusikaltėlius. Jo valdžia yra neabejotina, ir jis gali nulemti visos tautos likimą. Šis argumentas parodo valdžios svarbą ir galią daryti įtaką pasauliui, tačiau jis taip pat rodo, kad karalių jėga yra ribota – ji priklauso nuo to, kaip karalius vykdo savo valdžią. Jei jis valdytų neteisingai, jo galia galėtų būti trumpalaikė, ir jį galiausiai nuverstų jo paties tautos nepasitenkinimas ar kitų galingų jėgų iškilimas.
Trečiasis sargybinis, Zerubabelis, pateikia kitokį požiūrį – jis sako, kad stipriausia jėga yra moteris ir tiesa. Jis pirmiausia argumentuoja, kad moteris yra gyvybės davėja, kuri gali formuoti žmones ir padaryti juos galingus. Moterys, kurios gimdo ir auklėja vaikus, įskaitant karalius, turi neįkainojamą vaidmenį. Moters jėga yra subtili, tačiau esminė visuomenės pagrindui, o jos poveikis vyrams dažnai yra stipresnis už kitų išorinės galios šaltinių įtaką. Tačiau Zerubabelio pagrindinis akcentas yra tiesos galia. Jis teigia, kad tiesa yra nepakeičiama ir nenugalima jėga, kuri niekada nesikeičia ir išlieka pastovi. Tiesa nėra laiko ar aplinkybių veikiama ir yra absoliuti. „Tiesa yra didi ir pati stipriausia“ yra pasakymo kulminacija, parodanti, kad tiesa visada galiausiai triumfuos, nesvarbu, kokia stipri gali pasirodyti neteisinga jėga.
Pasakojimas turi simbolinę reikšmę, pabrėžiančią, kad tikrosios vertybės yra didesnės už materialias ar laikinas jėgas. Vynas, kaip malonumų simbolis, ir karalius, kaip valdžios simbolis, yra galingi, tačiau jų galia yra laikina ir ribota. Tuo tarpu tiesa yra nepaneigiama ir nekintama jėga, kuri galiausiai nulems viską. Tai esminė Biblijos pamoka apie teisingumą ir tiesos svarbą pasaulyje. Dievas yra tiesos šaltinis, o tie, kurie ieško tiesos ir gyvena pagal ją, yra palaikomi Jo jėgos.
Dėl savo išmintingo sprendimo Zerubabelis buvo apdovanotas teisėmis atstatyti Jeruzalės šventyklą – šventą vietą, kuri simbolizuoja Dievo buvimą ir tiesą žemėje. Tai rodo, kad Dievas vertina tuos, kurie ieško tiesos, ir atlygina jiems už jų teisingą gyvenimą. Tiesos pergalė šiame pasakojime taip pat pabrėžia, kad teisingumas visada nugalės, o žmonės, kurie gina tiesą, sulauks Dievo palaimos ir paramos.