Apie 1620 m. Paringyje pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Jos vietoje apie 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. Vietoj medinės 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas.
1837 m. birželio 25-ąją, atlaidų dieną (liepos 7 d.), per pamaldas nuo žvakės užsidegė altoriaus užuolaida. Netoliese buvusi dvarininkė Venglinskienė (pagal tradiciją priiminėjo žmonių atneštas aukas – drobę, vašką, linus) nuplėšė degančią užuolaidą. Krintančios kibirkštys uždegė linus. Ugnis apėmė altorių, koplyčią. Kilo panika. Žmonės puolė prie durų ir susigrūdo. Nuo liepsnos ir dūmų žuvo 289 žmonės, tarp jų 3 kunigai. Iš koplyčios spėjo išeiti 50 žmonių. 138 mirusieji palaidoti ties koplyčia, 151 pasiėmė giminės. Po gaisro koplyčia 1838 m. suremontuota ir pašventinta. Nuo 1863 m. nuolatinio kunigo neturėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo veikė „Ryto“ draugijos mokykla.