Ši frazė, „Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės“, yra iš Evangelijos pagal Matą (Mt 5, 10) ir priklauso „Kalno pamokslui“, kur Jėzus pateikia Palaiminimus, kurių kiekvienas nusako tam tikras vertybes, vedančias į dangaus karalystę.
„Palaiminti“ (graikiškai makários) reiškia „laimingi“, „palaiminti“ arba „gerbiami Dievo“, o „persekiojami dėl teisybės“ nurodo tuos, kurie kenčia ar patiria sunkumus dėl savo ištikimybės Dievo valiai ir tiesai. Ši frazė skatina suprasti, kad tikra teisė yra ne pasaulio pripažinimas, o Dievo teisingumas.
Jėzus šiame palaiminime pabrėžia, kad tie, kurie laikosi teisybės ir neatsisako savo tikėjimo ar moralinių vertybių, nepaisant persekiojimo ar priešiškumo, yra apdovanoti dangiškais lobiais. Toks požiūris prieštarauja pasaulietiniam suvokimui apie sėkmę, nes persekiojimas dažnai laikomas nesėkme ar pralaimėjimu, tačiau Jėzus kviečia matyti gilesnę dvasinę vertę.
Istoriniu kontekstu, ši frazė ypač svarbi pirmiesiems krikščionims, kurie dažnai susidurdavo su persekiojimais dėl savo tikėjimo. Šis žodžių rinkinys jiems buvo paguoda ir priminimas, kad jų kančios nėra beprasmės, o Dievas jas vertina kaip tikros teisybės ženklą.
Šiandien ši frazė taip pat aktuali, primenant krikščioniškų vertybių laikymąsi net tada, kai susiduriama su pasipriešinimu ar diskriminacija dėl tikėjimo ar moralinių įsitikinimų.