Palaimintas Jurgi, garbe apsisupęs,
pažvelk į Tėvynę iš aukšto dangaus!
Palaimink pakrantes gimtosios Šešupės,
uždek meile širdį kiekvieno žmogaus!
Dėl Dievo, Bažnyčios, brangiosios Tėvynės
aukojai gyvybę ir patį save.
Giedrumo, kantrybės, aukos kasdieninės
spindėjai šviesa – palaiminga, žavia.
Mokėjai dėl Kristaus mylėti, atleisti
ir blogį įveikti didžiu gerumu…
Padėjai Tu sielų žiedams išsiskleisti,
kad siektų kilnumo, tyrų aukštumų.
Palaimintas džiūgauk, Mariją mylėjęs,
kilnus Arkivyskupe, Josios sūnau!
Būk šiandien Marijos vaikų Užtarėjas,
kurie per Ją Jėzui džiaugsmingai tarnaus!
Dabar – Tavo meilė kaip tekanti upė
tegu išsilieja ant žemės gimtos!
Šnarės Tavo vardą sraunioji Šešupė,
visur jį lietuvai per amžius kartos…
Išgirsk mūsų giesmę, iš meilės nupintą,
palaimintas Jurgi, sūnau Lietuvos!
Tegu mūsų žemė, Tiesos atgaivinta,
Tau užtariant gerąją kovą kovos!
Analizė:
Ši giesmė yra skirta arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui, kuris 1987 m. birželio mėnesį buvo paskelbtas palaimintuoju. Giesmėje išreiškiamas didelis pagarba ir dėkingumas arkivyskupui už jo gyvenimą ir auką dėl Dievo, Bažnyčios ir Tėvynės. Pabrėžiama jo dvasinė šviesa ir gerumas, kurie įkvepia ir skatina siekti kilnumo. Ši giesmė taip pat kviečia arkivyskupą būti Marijos vaikų užtarėju ir prašo, kad jo meilė ir šviesa tęstųsi Lietuvoje per amžius. Giesmė pasitinka Jurgį Matulaičių kaip šventąjį ir maldauja, kad jis užtartų Lietuvą ir jos žmones.