Palaiminimas prieš kelionę yra tradicinė krikščioniška malda, kuria prašoma Dievo apsaugos ir vedimo kelionėje. Tai gali būti malda prieš asmenines ar grupines keliones, kur tikintieji ieško apsaugos nuo pavojų ir dvasinės stiprybės viso kelionės laiko metu. Krikščionys tiki, kad Dievas yra su jais visur, todėl prieš pradedant kelionę prašoma, kad Jis vestų, saugotų ir būtų šalia per visą kelionės laiką.
Palaiminimas prieš kelionę naudojamas įvairiomis progomis: prieš trumpas keliones, ilgas keliones, piligrimystes ar net misijas. Jis gali būti ištartas kunigo bažnyčioje, arba tikintieji gali melstis individualiai ar šeimos rate, prieš pradėdami keliauti.
„Viešpatie, mes prašome Tavo apsaugos ir vedimo per šią kelionę. Saugok mus nuo visų pavojų, išbandymų ir nelaimių. Būk mūsų vedlys per nepažįstamus kelius, mūsų ramybė nerimo akimirkose ir mūsų stiprybė kiekviename žingsnyje. Tegul Tavo angelai lydi mus visur ir grąžina mus namo sveikus ir saugius. Tegul šis kelias, kuriuo einame, veda mus arčiau Tavęs ir Tavo malonės. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.“
Palaiminimas prieš kelionę turi gilią dvasinę prasmę, nes prašoma ne tik fizinės apsaugos, bet ir dvasinio vedimo. Tai Dievo kvietimas būti arti ir vadovauti tikintiesiems, kad ir kur jie keliautų. Prašoma ne tik apsaugos nuo nelaimių ar pavojų, bet ir kad kelionė būtų produktyvi, atneštų ramybę ir atsinaujinimą. Tikintieji dažnai tiki, kad Dievas yra su jais per visą jų kelionę, teikdamas ramybę ir stiprybę išlikti tikėjime ir pasitikėjime, kad ir kokie iššūkiai lauktų kelyje.