Palaiminimas Eucharistijos metu yra ypatingas momentas katalikų Mišių liturgijoje, kai kunigas meldžiasi už susirinkusius tikinčiuosius ir suteikia jiems Dievo malonę bei apsaugą. Eucharistija yra centrinis katalikų tikėjimo sakramentas, kurio metu tikintieji mini Kristaus mirtį ir prisikėlimą, o duona ir vynas simbolizuoja Kristaus kūną ir kraują. Palaiminimas Eucharistijos metu suteikiamas kaip dvasinės stiprybės ir dvasinės ramybės simbolis, kad tikintieji galėtų gyventi pagal Kristaus mokymus.
Per Eucharistiją, palaiminimas dažniausiai vyksta pabaigoje, kai kunigas, laikydamas rankas virš susirinkusių tikinčiųjų, ištaria palaiminimo žodžius, prašydamas Dievo malonės jų kasdieniam gyvenimui.
„Viešpats tebūna su jumis.
Ir su tavimi.
Tegu Viešpats laimina ir saugo jus.
Tegu Jis apšviečia savo veidą jums ir būna jums maloningas.
Tegu Jis suteikia jums ramybę ir išmintį, kad visada eitumėte Jo keliais.
Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. Amen.“
Po šio palaiminimo, kunigas paskelbia, kad Mišios baigėsi, ir tikintieji yra siunčiami skleisti Evangelijos džiaugsmą bei gyventi pagal Kristaus mokymus.
Palaiminimas Eucharistijos metu simbolizuoja dvasinį atsinaujinimą ir Kristaus buvimą tarp tikinčiųjų. Tai yra kvietimas gyventi Dievo meilėje, saugumo ir apsaugos prašymas kasdieniams iššūkiams įveikti. Eucharistijoje minimas Kristaus kūnas ir kraujas taip pat siejamas su Dievo artumu ir gailestingumu, todėl palaiminimas tampa tarsi patvirtinimas, kad Kristus lydi tikinčiuosius jų kasdienybėje ir jų veiksmuose.
Tikintieji, priėmę palaiminimą Eucharistijos metu, siunčiami į pasaulį būti šviesos ir meilės nešėjais, išreikšdami Dievo artumą savo darbais, žodžiais ir elgesiu.